Ar buna taip gyvenime, kad kai sutinki zmogu, pabendrauji su juo, o tada turi praeiti kazkiek laiko, kad susivoktum, ar jis tau patinka? ar buna taip, kad jei is kart patinka tai patinka, o jei ne tai ne? Susipazinau su vienu vaikinu, susitikome, pakalbejome, buvo tikrai labai gera ir smagu. Man jis is kart ikrito tiek i aki, tiek turbut ir i sirdute. Nes, kad ir i bet ka ziureciau matau tik jo veida, apie ka kita tai net neiseina ir pagalvoti 🙁 net asaros kaupiasi 🙁 As nezinau kaip yra su juo… kol kas is jo po musu susitikimo TIK tyla, nors ir kaip noreciau, kad jis bent ka parasytu 🙁 isvada persasi, kad as jam nepatikau, ar kazkas panasaus. Ar gali taip buti, kad jam reikia laiko??? Nes as jauciu, kad tikrai sutikau zmogu, kuris man patinka ir zavi mane… Ech…
Aciu uz jusu patarimus
10 Comments
sunsete
vieniems visiskaj nereikia laiko,jei patinka, tai patinka ir nieko cia nepakeisi.. kitiems tikraj reikia laiko,kad pazintum zmogu,tik tada gali pirstis iswados ir sprendimaj patinka ar nepatinka:)
Anonimas
o ar gali buti, kad jei jis pabus toliau nuo manes, tai gal manes ilga laika nemates ka nors pajus?
sunsete
vieniems visiskaj nereikia laiko,jei patinka, tai patinka ir nieko cia nepakeisi.. kitiems tikraj reikia laiko,kad pazintum zmogu,tik tada gali pirstis iswados ir sprendimaj patinka ar nepatinka:)
pasiutus
na man tai reikejo laiko….vienas vaikinas manes sieke gal metus na stai dabar mes kartu:) o pradzioj manes jis visiskai nu visiskai netrauke nes ner labai isvaizdus bet…jo xarakteris liux, mane jis patrauke kaip asmenybe, kaip zmogus:)
vikxe
na vieniems tikrai reikia laiko, o kiti iskart pamilsta, nes as stai i savo vaikinuka kai pirma karta susitikau pazet negalejau, nervino viskas, buvom priesai didziausi, bet praejo pusantru metu ir taip isimylejau kad dabar negealiu be jo gyvent 😉
sekmes tau
some
na as manau kad laiko visiems reik, nors….gal as klystu…kai sutikau savo vaikina ir jis man pasiule draugaut kazkodel sutikau,nors jo nemegau…tiesiog nemoku atsakyti ne…kai emem draugauti jis mane labai nervavo ir nenoredavau su juo susitikineti jis ta pastebejo ir uzpyko tada emiau jausti kad jis man kazka reiskia….po keliu menesiu jis man igriso ir palikau ji del kito..bet po savaites ,negalejau sau rasti vietos del savo klaidos…supratau kad myliu ji begalo be krasto ir man nieks nesutrugdys ji susigrazint…taip ir buvo atsiprasinejau per asaras o jis vaidino kad jam nusispjaut ant manes bet po savaites pats man paskambino ir pasake kad mane mylis ir nori but kartu…taigi mes jau beveik du metus kartu ir mylim taip….kaip neimanoma paaiskinti…dar dabar po tiek laiko kai su juo susitinku kiekviena kart isimyliu vis is naujo o kai laikas mums isiskirti…griztu namo tokia laiminga lyg buciau ka tik gimus ir pamatyciau pirma kart nuostabuji ir myinti pasauli…jausmas nepaaiskinamas…tad linkiu visiems ta pati jausti ir zinoti kad be meiles gyvenimas nebus laimingas…net kai ir kenciam atrodo neistversim bet viskas imanoma…tik reikia laiko ir kantrybes…jei negris tavo vaikinas jei susipykot tai, tai ir nebuvo tikra meile….sekmes
romas
laikas butinas; pati tik neskubek isisvajoti, nes gali nusivilt… ir is vis – i vaikina atkreipk demesi tik tada, jei jis pats pirmas tavim labai domisi, priesingu atveju – greiciausiai liksi nieko nepesus – isimylesi meile be atsako ir prazusi.
aaaa
tai klausimas kiek jus laiko jau pazistami, koks jo budas , kas per zmogus.turi viska pati matyt, jei nors kiek pazinti ji spejai.mano nuomone laiko nelabai reikia jei zmogus subrendes ir zino ko nori.o be to kaikurie vyrai yra zymiai jautresni ir drovesni, todel kartais reikia imtis iniciatyvos paciai.o tyla gali reiksti, kad rupesciai slegia zmogu.
Angelocik
ech man su tuo laukimu irgi kilo kyla ir turbut kils daug klausimu 🙂 gal kazkas ir skaite jau mano istorija, kuria sakiau nutraukusi, bet ji del jo veiksmu taip ir nenutruko ….. tai va, o situacija yra tokia, kad su zmoguciu susipazinau pries 5 menesius …. is karto vienas kitam patikome ir jis kita diena pats pirmas parase … pirma menesi mes buvome lyg ir pora, bet po to jis paprase, kad butumem TIK draugai … mane tai skaudino ir ne karta bandziau padeti viskam … jis vis kartojo palaukti ir seip kuo toliau tuo labiau isitikinu, kad jis is tu zmogeliuku, kuriems reikia daugiau laiko, kad pasiulytu draugauti … kuo visa tai baigsis dar nezinau, bet yra taip kaip yra 🙂 toks gyvenimas, o gyenime mes visi skirtingi del to kartais ir sunku vieniems kitus suprasti 🙂 bet viskas imanoma 🙂 bukim optimistais 🙂
SoLnYsKo... :)
man tai taip dazniausiai buna, kai susitinku su vaikinu, man jis ne labai patinka, o po kiek laiko, gal po dienos, po dvieju as juo ilgiuosi ir tik tada suprantu kad jis man patinka 😉 o del sito vaikino, tai pas mane buvo panasiai… vienu zodziu susitikau as su vaikinu, jis labai buvo nekalbus, mazai bendravo, as pamaniau, kad jis nebendrauja tik del to kad as jam nepatikau… bet poto paaiskejo, kad jis truputuka drovokas vaikinukas… bet laikui begus jis kazkaiptai pasidare daugiau bendraujantis… as ir dabar su juo draugauju… 🙂