Rytoj prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje planuojama pateikti svarstyti 12 Aplinkos ministerijos pateiktų įstatymų paketų. Siūlomi pokyčiai apima miškų, statybų, atliekų tvarkymo, klimato kaitos sritis.
„Numatomas intensyvus darbas įgyvendinant ministerijos prioritetus. Tarp svarbiausių – Miškų įstatymo pataisos, skirtos sustiprinti miškų apsaugą, ir Statybos įstatymo pakeitimai, orientuoti į statybos procesų skaidrumą. Taip pat planuojama stiprinti atsakomybę už baterijų atliekų tvarkymo pažeidimus, tobulinti pakuočių tvarkymo reguliavimą ir plėtoti prisitaikymo prie klimato kaitos bei kitus aplinkos apsaugos srities sprendimus“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Miškų įstatymas nustatys veiksmingesnį ir aiškesnį miškų grupių paskirstymą
Miškų įstatymo projekte numatytas esamų miškų grupių perskirstymas. Atsižvelgus į Aplinkosaugos koalicijos siūlymą, į IIA miškų grupę būtų perkelti geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškai.
Miškų įstatymo projekte tobulinamas miško kirtimų reguliavimas, skatinant gamtai artimesnę miškininkystę, siūloma gerinti miškų atkūrimą, jų kokybę, papildomai spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.
Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti I miškų grupei (labiausiai saugomi miškai). Taip ateityje didėtų I miškų grupės plotai. Be to, už miestų ribos bent 1 km atstumu esančius III, IV grupių miškus (III grupei priklauso apsauginiai, IV grupei – ūkiniai miškai), kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei (rekreaciniai miškai). III, IV miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus, esančius III miškų grupėje, priskirti IIA (ekosistemų apsaugos miškai) miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų IV miškų grupėje.
Priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, I miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų teritorijos ir siektų 56,6 tūkst. ha. IIA miškų grupė didėtų nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc., IIB grupės – nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc.
Statybos įstatyme – daugiau skaidrumo
Statybos įstatymo ir jį lydinčių 4 įstatymų pataisos leis palengvinti statinių projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo sąlygas, didinti statybos procesų skaidrumą ir atsparumą korupcijai, užtikrinti aukštą statybos dalyvių kvalifikaciją ir atsakomybę, efektyvią jų veiklos priežiūrą bei atsisakyti perteklinių reikalavimų.
Taip pat patikslinama projektinius pasiūlymus tikrinančių institucijų atsakomybė ir kompetencijos bei jų galimybės tikrinti techninį darbo projektą, statinio projektui taikomi reikalavimai, su pranešimu apie statybos pradžią pateikiami dokumentai ir informacija, suderintos įstatymo nuostatų formuluotės su Administracinių nusižengimų kodekso formuluotėmis.
Dar vienomis šio įstatymo pataisomis bus įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimai: sudarytos sąlygos etapais vykdomam pastatų atnaujinimui (modernizavimui), remiantis pastatų atnaujinimo pasais, išplėstas pastatų energinio naudingumo sertifikavimo taikymas ir pagerinta su tuo susijusių duomenų kokybė bei prieinamumas, užtikrintas nuoseklus perėjimas prie visai netaršių pastatų ir pastatų ūkio dekarbonizavimo.
Daugiau dėmesio atliekų ir pakuočių tvarkymui
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų dėl baterijų ir baterijų atliekų ir dėl atliekų vežimo nuostatos. Bus nustatyti nauji reikalavimai baterijų, baterijų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, tarpvalstybinio atliekų vežimo srityse, sustiprinta atsakomybė už baterijų atliekų tvarkymo organizavimo pažeidimus, pagerintos atliekų tvarkytojų verslo sąlygos, kai atliekos įvežamos į Lietuvą.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis siekiama sukurti skaidrų, aiškų pakuočių atliekų ir perdirbtinų komunalinių atliekų finansavimo mechanizmą ir pasiekti geresnę rūšiavimo kokybę, mažiau atliekų nukreipti deginti. Įstatymo pakeitimais įgyvendinama 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
Skaidresni mokesčiai
Priėmus Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pataisas, bus užtikrintas aiškesnis savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos (SAARP) lėšų panaudojimo aplinkos kokybės gerinimo ir kitoms aplinkosauginėms priemonėms reglamentavimas. Taip pat įtvirtinta SAARP lėšų panaudojimo kontrolės funkcija lėšų kontrolę vykdantiems subjektams ir galimybė visuomenės atstovams dalyvauti SAARP lėšų skyrimo procese.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimai leis nustatyti subalansuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius, su juo susijusių delspinigių ir ekonominių sankcijų administravimo, įskaitymo mechanizmą ir paprastesnę ginčų dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius nagrinėjimo tvarką.
Spartės kadastro duomenų nustatymo procesai
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisomis bus optimizuoti kadastro duomenų nustatymo procesai, siekiant mažinti administracinę naštą ir spartinti kadastro duomenų nustatymo bei derinimo procesus.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimais bus įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, sukuriančios Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), reikalavimai, optimizuotas valstybinių erdvinių ir kitų duomenų atnaujinimas, plečiamas jų trimatis turinys, didinamas sąveikumas bei pakartotinis duomenų panaudojimas ir užtikrinama duomenų prieigos atitiktis nacionalinio saugumo interesams.
Bus svarstomi aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimai
Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos leis įgyvendinti naujus ES reikalavimus pramonės, vandens, oro ir jūrų aplinkos apsaugos srityse, sustiprinti atsakomybę už duomenų teikimo pažeidimus, oro kokybės gerinimo priemonių nevykdymą, už taršą jūros aplinkoje, nuotekų valymo reikalavimų nevykdymą, mažinti administracinę naštą vandens tiekėjams kainodaros srityje.
Naujas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektas padės suvaldyti dėl klimato kaitos kylančias rizikas ir mažinti su tuo susijusią žalą, nustatant prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos formavimo ir įgyvendinimo sritį, prisitaikymui reikalingos informacijos rinkimo, rengimo ir teikimo teisinius pagrindus, institucijų kompetenciją formuojant prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politiką ir ją įgyvendinant, reglamentuoti šios rizikos valdymą.
Želdynų įstatymo pataisomis bus siekiama mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, organizuoti ir koordinuoti kraštovaizdžio architektų atestavimo funkcijos perdavimą Lietuvos architektų rūmams. Taip pat bus reglamentuota kraštovaizdžio architektų atestavimo tvarka, sudarant teisines sąlygas atestuotiems kraštovaizdžio architektams vadovauti želdynų projektams ir užtikrinant didesnę aplinkos projektų sprendinių kokybę.
Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
