pastebėjau tokią statistiką: neretai išsiskyrę antrą kartą pasiryžta kurtį naują šeimą su pažįstamu žmogum. kas už to slypi? gal, vieną kartą nepavykus pilnai išplėtoti santykių pirmoje šeimoje, antra kuriama su žmogumi, kurį pakankamai gerai žinai ir kuriuo pasitiki. arba nėra reikalo (arba laiko) rizikuoti ieškant kažko naujo. gaunasi, lyg ir, tvirta partnerystė. o tai kurioj vietoj minėtu atveju lieka meilė?
27 komentarai
Tas pats As
Bandziau sau atsakyti i klausima,kodel issiskyriau.Pasirodo as ir esu ta priezastis,nors anksciau taip negalvojau.
mrlb
laikausi nuomones, kad skyrybos nera epizodinis, momento padiktuotas sprendimas. taip, pradzioje toks partnerio „uzplaukimas” (ČP) ismusa is veziu… . bet, kaip sakau, „padariau viska, ko nereiketu gailetis (kada nors)”. zinoma, tam reikejo daug laiko (metu, kitu). zmogaus nepriversi nei myleti, nei kartu nugyventi likusi gyvenima. pabandei karta, pabandei kita…, nepavyko. supranti, kad „plaukia ir uzplaukineja”. o gyventi pastovioje ČP busenoje… na, paprasciausia butu nesazininga. vedybos – rimtas reikalas. skyrybos, pasirodo, -taip pat
Mona Liza
Mrlb:Nesamone,kad nera atsakymu i kai kuriuos klausimus.Tai paprasciausias issisukinejimas,nes taip patogu.Jeigu yra klausimas,turi buti ir atsakymas.Beda tame,kad zmones samoningai neiesko atsakymu,nes bijo isgirsti tai,jog gal but jie ir yra nenusisekusios santuokos priezastis.O jeigu pasistengtu rasti atsakyma i patiems sau uzduota klausima,daugeli santuoku butu galima isgelbeti.
Neringa
As istekejau antra karta ir net nezinau kudel?Gal del geroves,o gal del busimu vaiku.Zinau tai kad esu patenkinta kad tai padareu.Juk pirmas vyras nebutu suteikes to,ka gali antras.O del meiles gal ji ateis savaime?:))
...
NEsąmonė!
Nes JEI neatsakysi į klausimą KODĖL skiries, pasmerkta kartot klaidas!
(o atsakius – GAL ir tos skyrybos nebūtų buvusios reikalingos?)
...
Klausimėlis kitoks: o kodėl skirtasi pirmą kartą?…
mrlb
to …: populiarioje literaturoje apie skyrybas rasoma mazdaug taip: skyrybu metu, neretai abiems arba kuriam nors vienam besiskirianciam partneriui, kyla begale klausimu (tipo kodel as, kaip cia galejo taip atsitikti, kas dabar bus ir t.t.). bandoma ieskoti atsakymu. o ju, pasirodo nera. literaturoje taip ir rasoma: neieskokite atsakymu i sau, skyrybu metu, uzduodamus klausimus. yra klausimu, i kuriuos, tiesiog, nera atsakymu. tai kokie dar gali buti kodel??
mrlb
vaikai – reikalas sventas (jeigu jie yra). nediskutuotinas klausimas. ka reiskia „pasiduoti”? tiesiog, viena diena supranti, kad tavo myletas partneris pasikeite tiek, kad nebera prasmes toliau „zvelgti kartu i viena puse”. gali kovoti i valias, bet ar laimejimas bus vertas tokiu pastangu? manau, kad seimyninese kovose nera vieno laimejusio, kito, atitinkamai, luzerio. kaip sako, egzistuoja pusiausvyra. siandien atiduodamas, rytoj gausi. bet norisi siandien. gauti:)
mrlb
nepuskit i viena duda. pabandykit patys issiskirti – pereiti visa skyrybu procesa ir pamatysite, kad tai nera labai paprasta. del agitacijos „palik ta nevykeli” pilnai sutinku. banalioje presoje ir visokio plauko „zvaigzdziu” istorijose tik ir nuosirdziai pasakojama „kaip as islaisvejau atsisakiusi TU santykiu…”. islaisvejai, o kas toliau? vel istekejai „antra karta ir net nezinau kodel?”. gali sau uzdavineti skyrybinius klausimus ir ilgai ieskoti atsakymu. bet tada visai nebeliks laiko galvoti apie kazka grazesnio ir prasmingesnio (pvz. apie „apie zmogu, kuris myletu”). kitavertus, skirdamiesi, manau, isgelbejame SAVO santuokas nuo ilgo ir nepilnavercio egzistavimo. ar gerai parasiau?:)
Mona Liza
Tokia statistika is kur? Is savo patirties,ar aplinkiniu,draugu.Su pazistamu zmogum! Bet tai santuoka su isskaiciavimu.Kaip tik antra karta ieskoma visiska priesingybe pirmam sutuoktiniui.Zmogus,kuris mylejo savo sutuoktini,bet pats ko gero nebuvo mylimas,antra karta iesko zmogaus,kuris ji myletu,su kuriuo jam butu gerai.Bet tai velgi isskaiciavimas.O kur abipuse meile?Net meile tapo materiali.Zmones nebeturi laiko myleti.Ir ko gero nenori.
lijana
Visavertė santuoka…:). Ją gali sukurti tik visaverčiai žmonės. Priimena dinozaurus.
moTeris
Budami santuokoje visi mes bendraujame su draugais ar siaip pazistamais. Uzsimezga tam tikri santykiai, vieniems (as cia apie priesingos lyties atstovus) jauciame tik biciuliskus jausmus, o kitiems siek tiek daugiau (jauciame/matome tuose asmenyse ne tik individa, bet ir vyra ar moteri). Turedami santuokinius isipareigojimus neleidziame sau „vystyi” tokio pobudzio jausmu, netgi nenorime to daryti (pasamoningai veikia istikimybes „stabdziai”). Ir stai mes issituokiam…Dabar jau galime i ta asmeni, kuris anksciai buvo uzdraustas vaisius , pretenduoti jau legaliai, ka daugelis ir padaro, o kai kam netgi pavyksta susilaukti atsako. Manau tarp tokiu zmoniu galima ir tvirta partneryste, ir meile (kodel ne?). Juk senai pazista viens kita, zino privalumus bei trukumus, ka galima sekmingai nuslepti zmogui, turinciam gyvenimiskos patirties, su mazai pazistamu partneriu . Viskas kaip ant delno: arba pamilsti/priimi su visom dorybem bei trukumais, arba atmeti.Nors ir sakoma, kad meile yra akla, manau patyrusio zmogaus meile yra siek tiek pamatuota, siek tiek apskaiciuota, trumpai tariant , realistiskesne, negu toji, kuri „trenkia” mus kaip zaibas , kai pamilstam tiesiog del neivardijamu dalyku/savybiu, tiesiog todel, kad bunant salia to zmogaus sirdis”kala” ir kojos linksta…Bandziau rasyti is artimuju bei pazistamu patirties, dalinai ir savosios.
ugnine_sirdis
vesti antra karta yra nenuodeme…bet jau geriau vesti, nei lytiskai santykiauti su partneriu be santuokos!
mrlb
nu cia jau pavarei. ka bendro turi lytiniai santykiai ir santuoka (neziurint, kad is tokios veiksmu sekos randasi vaikai)? tai gal ir pries santuoka ne, ne, ne…? tik po santuokos. o jau tada:)), diena ir nakti, diena ir nakti… . ne, tikrai pavarei
evora
nu paskaiciau as daugeli tavo, mrlb, pasisakymu…ir tuo klausimu ir kitais… tiesiog dziaugiuos,kad mes kartu nedirbam. labai jau tu uzsigruzines GYVENIMU, ar bent sudarai TOKIO ivaizdi. tavo bendradarbei patarciau spaust pro sali. ir kol dar laikas. nepyk…:)
mrlb
ramybes. prisiminkime reklama: „… isvaizda gali keistis…”. bet prie ko mano bendradarbe? ju nera daug.
diana
netekekit niekada už vyro,kuris iš pirmos santuokos turi vaikų.
tiesiog praeivė
mrlb > kalbėsiu netašyta kalba, sorry jei nepatiks, galima neskaityti, tačiau tik taip noriu išreikšti savo minis kurios gimė paskaičius Tavo samprotavimus. Drybsai prie kompiuterio, maigai klaviatūra, š.. mali, manai, kad kažkas iš diskusijos dalyvių pakiš mintį kaip išbristi iš to mėšlo kuriame įklimpai iki ausų ? Manai, kad kas nors numes gelbejimosi ratą ?? Nesvajok !!! guodėjų daug, tarp jų ir gerų žmonių yra, bet iš žodžių košės neišvirsi ! Iš savo bėdų turi išsikapstyti pats. Nespjauk į realų gyvenimą, neverkšlenk, neieškok kaltų, nesiknaisiok praeityje, nežaisk detektyvo ir neuždavinėk kvailu klausimu – kodėl, negalvok kas būtų buvę jeigu …., kas bus jeigu …… ? kaip panorėsi taip ir bus. Įspirk sau į užpakalį (tai įmanoma – užkulniu) pajutęs skausma žinosi, kad gyveni ir gyvenk, iš pradžių sukandęs dantis, bet gyvenk. Kalbu taip, nes pati prieš 5 metus išgyvenau skirybas. Tada atsisukau į gyvenimą ir pasiunčiau ji po velnių. Neprasigeriau, nenusivalkiojau, tik kiekvieną dieną siunčiau gyvenimą kuo toliau ir nieko nedariau dėl savęs ir sau artimų zmogučių – maigiau šią prakeiktą klaviatūrą , arba dirbau iki nuprotėjimo. Nutekėjo daug vandens kol pagaliau ryžausi susitikti su Zmogumi. Ir žinai kas žiauriausia ?, kad dabar vėl atsisukau į gyvenimą ir siunčiu jį po velnių, kad jis leido man tiek metų kristi į bedugnę iš kurios mane bando iškrapšyti sutiktasis Zmogus. Žinau, be mano noro jam tai nepavyks. Ir iš tikrųjų gyvenimas niekuo nekaltas. Kalti mes patys, kad nesugebame susitvarkyti su savimi. Sekmės Tau !
Senas
kaip sako liaudies ismintis vyras veda pirmą kartą kai netenka proto,issiskiria kai gryžta protas,o veda antrą kartą kai praranda atmintį.
mrlb
2 „tiesiog”: ačiu. mano partebėjimai: skyrybos labai daugiaplanis procesas, kada (ypač, jeigu debiutuoji tokiame veiksme) pamatai ir kažkaip suvoki, kad viskas, ką iki tol žinojai, mokėjai, buvai išbandęs – paprasčiausiai netinka. kažkaip reaguoti reikia. kaip – nežinai. skaitai, rašai, klausinėji. darai išvadas, apibendrini pastebėjimus. regis, ima rastis aiškumas „kodėl taip atsitiko”. žinai, užvis smagiausia, kad, kada po tokio debiutinio proceso vėl grįžti į įprastines gyvenimo vėžes, viskas, kas buvo pasakyta, parašyta, apmąstyta, pasirodo, kad neturi jokių perspektyvų. kam, tada, reikalingas toks savo pamąstymų „išviešinimas”? nieko sudėtingo, tai natūrali faktinės vidinės būsenos reakcija. laikina. dabar jau galiu į kairę ir į dešinę žerti „gerus patarimus”, pastebėjimus kaip elgtis panašioje situacijoje. kaip „reikia gyventi toliau, nesidairant į tai „kas buvo””. banalu (čia gelbėja autosarkazmas – jeigu tokia pozicija yra). žinai, kas smagiausia iš viso to š…do (atsiprašau)? panašu, kad tai buvo dar vienas, ilgai trunkantis, savęs suvokimo etapas. su neapykanta, pykčiu, nusyvylimais, laimėjimais, praradimais ir atradimais. koks reziumė? esu VĖL „jaunas ir nekaltas”. gerai? aha. bent kol kas:). tik tiek. ačiu
aussma
mrlb, tu pats suda mali mali, vis apie ta pati…
sugalvok ka nors naujo. sorry, bet laiikas tau plokstele pakeist…
paskaityk save : teigi, klausi, svarstai. priestarauji, vel pradedi nuo pradziu irt.t….
mrlb
bet kokios naujos perturbacijos (ypatingai jausmų lygmeny) gimdo nežinojimą, kaip reaguoti. gal tu ir teisi – reikia užsivožti, parintis viduje ir niekam nieko, nieko… . bus visiems ramu, kuriam laikui apturėsi paranoją ir visks bus gerai. kaip gyveni? – gerai… (daina tokia:)
Anonimas
laikas viska gydo
mrlb
jo, panašu, kad išgydė:). tik mylėti iš naujo kažko nesigauna. reikia laiko ir tam:). gal kas turit?