Nusprendus pasiimti paskolą vienas iš aktualiausių dalykų yra ne tik paskolą gauti, bet ir gauti ją kuo geresnėmis sąlygomis. Vienas iš jų – kuo mažesnės palūkanos.
Taigi, kaip gauti paskolą su mažesnėmis palūkanomis? Ir kaip skolintojai nustato palūkanų normas? Apie tai šiame straipsnyje ir pakalbėsime. Jeigu domina konkrečiai verslo paskolų palūkanos, plačiau apie jas rašo drasinkimeateiti.lt.
Palūkanos – tai mokestis už suteiktą paskolintą kapitalą, dažniausiai pinigus. Palūkanas skolintojui moka skolintojas ir paprastai palūkanų dydis bei jų mokėjimo ir skaičiavimo tvarka (laikotarpio pradžioje, pabaigoje, etapais ir pan.) aptariami iš anksto.
Palūkanų norma – tai procentais išreikštas dydis, parodantis kokia pinigų dalis sumokama ar gaunama per metus lyginant su visa skolinama suma. Palūkanų norma gali būti nominali: pavyzdžiui, jei skolininkui keleriems metams paskolinama 100 EUR, ir jis sutartam laikotarpiui kasmet, pradedant pirmaisiais metais turi sumokėti du kartus po 50 EUR per metus, t. y. 100 EUR per metus, tokiu atveju palūkanų norma sudarys 10 proc. nuo paskolintos sumos. Efektyvi palūkanų norma apskaičiuojama įvertinant sudėtinį efektą: sumokėti procentai uždirba naujus pinigus.
Palūkanų normos dydis
Palūkanų normos dydį rinkoje lemia šie veiksniai:
Bazinės palūkanų normos – tai centrinio banko (Europoje – ECB, JAV – FED, kitose šalyse – jų centrinių bankų) nustatyta bazinė norma. Būtent bazinė norma ir formuoja visą paskolos rinką. Nustatant bazinę palūkanų normą atsižvelgiama į ekonominius veiksnius: nedarbo lygį, infliaciją ir ekonomikos augimą.
Skolininko rizikingumas. Nors bazinės palūkanos normos rinkoje visiems vienodos, skolintojas vistiek vertina skolininko riziką kaip savo pinigų praradimo galimybę, todėl kiekvienu konkrečiu atveju paskolų norma gali būti skirtinga. Pavyzdžiui, jei skolininkas negali pateikti užstato, jis įvardijamas kaip rizikingas ir tokiam skolininkui palūkanos bus skaičiuojamos didesnės.
Pasiūla bei paklausa kapitalo rinkoje. Daug lemia centriniai bankai ir jų nustatyta bazinė norma, tačiau nustatant bazinę normą įtaką daro ir pasiūla bei paklausa.
Konkurencija. Rinkoje, kurioje konkurencija tarp bankų didesnė, bankų maržos paprastai yra mažesnės.
Palūkanų tipai ir jų dydžiai. Žemiau išvardintiems palūkanų tipams skaičiuojamos skirtingo dydžio palūkanos:
- Indėlių palūkanos. Pinigai, kuriuos gyventojai, juridiniai asmenys ar kiti indėlininkai gauna už į banką ar kredito uniją padėtus pinigus (indėlį). Indėlių palūkanos rinkoje yra vienos mažiausių ir svyruoja nuo 0 iki 3 procentų.
- Būsto kreditų palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos už paskolą, skirtas būsto ar kito nekilnojamo turto įsigijimui. Palyginti nedidelės, nes perkamas turtas įkeičiamas paskolos teikėjui. Ribos nuo 1,5 iki 4 procentų.
- Vartojimo kreditų palūkanos. Šio tipo paskolos palūkanos rinkoje yra vienos didžiausių,nes skolininkai neturi įkeičiamo turto, neturi pakankamai lėšų savo sąskaitose ir priklauso aukštesnės rizikos kategorijos skolininkams. Palūkanos svyruoja nuo 7 ik 20 procentų.
- Greito vartojimo kreditų palūkanos. Kaip ir aukščiau paminėtų skolininkų variantas. Palūkanos už paskolą gali siekti iki 220 procentų.
- Lizingo palūkanos. Kiekvienu konkrečiu atveju gali būti skaičiuojamos skirtingai: pavyzdžiui, įmonėms perkančios stambų turtą ar gyventojams, kurie perka automobilį, taikoma mažesnė palūkanų norma. Priskaičiuojama nuo 2 iki 5 procentų.
- Obligacijų palūkanos. Palūkanų dydis priklauso nuo leidėjo rizikingumo, reitingo. Svyruoja nuo 0 iki 7 procentų.
- Verslo paskolų palūkanos.Šių palūkanų dydis priklauso nuo įkeisto įmonės turto dydžio, verslo rizikingumo laipsnio. Svyruoja nuo 2 iki 7 procentų.
Palūkanų skaičiuoklių pagalba galima pasirinkti kaip dažnai skaičiuoti palūkanas. Priskaičiavus palūkanas jos uždirbs naujas palūkanas, todėl, kuo dažniau išmokamos palūkanos, tuo didesnė bus bendra palūkanų suma. Praktiškai daugumai paskolų išmokėti palūkanas priskaičiuojama kas mėnesį.
