JAUSMŲ SUKŪRYS…

Napoleonas kazkada sake-atejau,pamaciau,nugalejau..Man buvo-atejo,pamaciau,isimylejau.
Jau kuris laikas mano sirdele liudi..liudi,ilgisi,suzeista ir kraujuojanti..
Nemaniu kad dar gyvenime galesiu isimylet-metai jau ne tie..bet pasirodo tai ivyko..
Meile isiverze kaip viesulas,nusluodama proto likucius,morales normas,gera tona..
Skraidziau kaip ant sparnu,nemaciau aplinkui nieko,i viska buvo nusispjaut..
Man uzteko vieno vakaro kad sis jausmas uzvirtu ir sukunkuliuotu.
Bet padariau baisiausia klaida-as ji isleidau,nesulaikiau..o toks noras buvo..
Ir antra karta nesulaikiau..tai didziausi mano klaida..
O po trecio karto -apsoliuti tyla..
Kamuoja nerimas..isgyvenau..uzpuole pyktis..atlaikiau..bet sirdis tai dar vis verda..
tenka isgyvent ir tai…man uzgavo savimeile..praejo ir tai..
Pasirodo kiek zmogus gali vienu metu iskest.Dabar kas paklaustu ar darytum taip pat?Ne neabejodama atsakyciau TAIP.Tegu ir liko amziams kraujuojanti zaizda..tegu tai lieka tik prisiminimuose bet tas jausmu samysis vercia gyvenime nesustot.
Apie ka dabar svajoju;paimt ir paleist i ji minksta zaisla…