Jis atrodė buvo tas kurio visada ieškojau. Išdraugavom beveik dvejus metus. Žinoma, visko buvo- ir pykčių, netekčių, ir džiaugsmo. Tačiau visada mes vieną kitą palaikėm, vienas kitam buvom atrama net tuomet kai tikrai buvom neteisūs… Visada radom gražių žodžių vienas kitam. Na, tiesiog ateitį įsivaizdavau tik su juo, atrodė daugiau nieko negali būti šalia kaip tik jis, bet…
Už preeitą vasarą nuvažiavau į stovyklą. Tiesiog ir jis ir artimieji mane įkalbėjo ten nuvažiuoti, nes aplinkiniai matė, jog esu pavargusi, irzli ir man reikia pakeisti aplinką, reikia naujų pažinčių. Mačiau, jog mano mylimasis truputį nerimavo, tačiau jo pasitikėjimas manimi viską nugalėjo, tiesiog jis tikėjo manimi, jog jo neišduosiu. Ir aš jam žadėjau, jog kai tik grįšiu viskas bus dar geriau.
Aš išvažiavau… Sutikau puikių draugų. Ir atsirado dar vienas, kuris sujaukė mano jausmus… Siaubas. Iš tikrųjų jis buvo patrauklesnis už tą, kuris laukė manęs namie, jis buvo ne tik patrauklesnis, tačiau gal net nuoširdesnis… tačiau negalėjau sau leisti aklai pulti į tą sūkurį… Man buvo be galo sunku, nes dvi savaites, kiekvieną dieną mačiau to veidą, kuris mane traukia kaip magnetas… Sunkiausia buvo tai, jog ir man jis negalėjo atsispirti- rodė išskirtinį dėmesį man, vakare kvietė eiti dviese po jūros pakrantes… Pirmą kartą sutikau- tiesiog maniau tai bus prima pažintis stovyklos draugų sąraše, tačiau tai nešė daugiau… Jis mane kvietė ir antrą ir trečią sykį, tačiau daugiau turėjau atsispirti. Nėjau, nors širdis lėkė paskui jį… Tąkart vadovavaus sveiku protu, nors širdis plyšte plyšo… Buvo sunku pro telefono ragelį kalbėti su pirmuoju mano mylymuoju, kuriam jaučiau tik pusę jausmų, kuriuos jaučiau prieš stovyklą… Buvo sunku patikėti, jog atsirado kitas žmogus, kuris pranoko mano idealą… Vieną vakarą kai visi kiti mūsų būrio stovyklautojai išėjo į vakaro šokius, mes stovykloj kartu su tuo jausmų sumaišties sukėlėju savo kieme likom dviese. Aš į šokius nėjau todėl, jog prastai jaučiausi; pykino, skaudėjo galvą. O jisai kodėl liko- nežinau. Gulėjau merginų namelyje, kai jisai pasibeldė į duris… O aš jo mažiausiai norėjau matyti. Atidariau duris ir paklausiau ko jis nori, tačiau jis nieko netaręs pačiupo mane ir pradėjo karštai bučiuoti… Tai buvo nuostabiausias bučinys, nuostabiausia meilės akimirka mano gyvenime.. Niekada tokio nuostabaus jausmo iš nieko nebuvau patyrusi… net iš savo pirmojo mylimojo. O štai šis niekšas įsibrovė į mano valdas, ir įsisiurbęs į lūpas glamonėjo, glostė plaukus ir kartojo „tu vienintelė“…
Tiesiog aš to nesitikėjau. Tačiau pikta ir įtūžusi klausiau jo „ar gi aš tau nesakiau, kad manęs namie laukia mano vienintelis, ar gi nesupranti, jog man tu nerūpi“… nors tai nebuvo visiška tiesa. Po to visą naktį negalėjau užmigti- galvojau apie mano širdies įsibrovėlį, tirpau nuo šiltų jausmų, nugara bėgiojo šiurpuliukai… Negalėjau užmigti ir todėl, jog išdaviau kai ką… O ką? Nežinau…Gal save, gal tą kuris mane laukia… Pirmasis mano mylimasis jau nebebuvo mylimasis, jis buvo kažkas daugiau nei draugas, bet nebe tas, kurį mylėjau prieš tai… Netirpau kai prisimindavau jo glamones, širdis nesidaužė prisiminus jo žydras akis, man labiau patiko rudos… Tos pačios rudos akys, kurios man kartojo: „tu mano vienintelė…“
Tačiau vis dėl to širdies stengiausi neklausyti, stengiausi klausyti sveiko proto… Bet staiga širdis nugalėjo- turėjau nuspręsti- žydrosios ar rudosios akys labiau nusipelnė mano širdies… Ne vienos… Dabar esu viena, toli nuo rudųjų akių, ir visai netoli žydrųjų, tačiau nė vienos daugiau po mano sprendimo manęs neglamonėjo. Stovyklos pabaigoj išsiskyriau su mano širdies įsibrovėliu, grįžusi iš stovyklos nebegalėjau toliau mylėti kito, kai galvoju visai apie kitą. Mes net nebesisveikinam, nors didelio miesto gatve tenka praeiti vienas pro kitą. Įsitikinau, kad viskas: visos svajonės, ateities planai, idealai, gali greitai sugriūti, kai tai atrodo visiškai neįmanoma…
Man tai nutiko daugiau nei prieš metus… Kai dabar viskas susigulėję mano širdyje galiu tai papasakoti ir jums, mylimieji ir mylimosios. Kartais net savim negalima pasitikėti…
12 Comments
dange
kazkoks siaubas.. sitiek jausmu isgyventi man butu kazkokia dragedija.. gerai kad yra tokiu stipriu kaip tu..
Vytas
Va va kaip buna su tom merginom. Manoji butent taip ir padare. Paklause sirdies.Pabego pas kita.O jau buvom praleide du su puse nuostabiu metu… Tai ka man dabar daryti? Praejo keli menesiai bet vis dar negaliu susitaikyti su tuo kas atsitiko. Tiesa sakant nematau tikslo toliau ka nors daryti del saves.Egzistuoju ir viskas…
WeenUOGE
mmm… galetum rasyti romanus… tikiuosi, sutiksi savo mylimaji, o dar geriau, rudaaki…
Autore
Tikriausiai esu per silpna atsimerkti…
To Vytas Matyt nebuvo visa tai tikra kaip tau atrode, o gal tiesiog nenorejai to suvokti… I viska zvelgei uzmerktom akim, tik rankomis liesdamas realybe
Taip buvo ir man… bet vistiek teko atmerkti akis, o tada buvo skaudu nuvilti save ir kitus…
IsDuota
Galiu pasakyti, ne vien mus pakeri rudaakiai:DDDD jus vaikinai negeresni, man taip pat sujauke sirdi, prisiekinejo meile ir.t.t. is pradziu juo netikejau, o veliau prisirisau ir pamilau pradraugavom 3 nuostabius vasaros menesiu, ir ka manot, vasarai pasibaigus, ir mano meile ishgaravo://iki siol negaliu atsigauti..taip kaip Vytas sako: egzistuoju ir tiek!!!!!
EVELINA
Viska reikia suprasti paprasciau.
helene
panasiai ir man buwo nutike.puikiai tawe suprantu.draugawau su sawo buwusiu waikinu daugiau nei metus.sugebejau jam atleisti wiska,wisas nuoskaudas ir net isdawyste,kol wiena diena susipazinau su wienu waikinu.maniskis tuo metu grizdawo sawaitgaliais,nes dirbo kitame mieste.nuo tada mano gywenime wiskas ir apsiwerte-maniau kad wa koki nuostabu waikina sutikau toki ramu,nuosirdu,grazu,sawo swajone,su kuria mano gywenime daugiau asaru nebus.maniskis buwo kiek saltesnis,jis buwo kompanijos zmogus-turejo daug draugu,todel sawaime suprantama skyre jiem nemazaqi laiko,kartais mane tas labai skaudindawo,tas ir sujauke mano jausmus sutikus nauja waikina.galwojau wa koks jis nuostabus,wisa laika skiria tika man,kokia as jam swarbi,labai del to buwau laiminga.todel issiskyriau ir pradejau nauja draugyste kuri tesiasi iki dabar.buwo labai sunku apsispresti,bet kadangi nebegalejau ziureti i sawo senaji waikina kuris man atrode kiaule lyginant su tuo kuri sutikau…nuo to iwykio praejo beweik 2 metai,per kuriuos as isliejau daug asaru,dauk naktu nemiegojau del minciu apie sawo pirmaja meile,apie ji,kuris man tiek prikiaulino,taciau nepaisant to as juk ji mylejau.mano jausmu sumisimas galop mane priwedeprie to,kad as dabarneturiu nei draugiu,nei sawo laiswo laiko,nei draugu,nes wiska ateme mano”idealusis” waikinas „swajone”.zinoma jis man nepaprastai geras,zinau kad jam esu wiskas,todel wisada su juo busiu,niekada jo neisduosiu.negaleciau isduoti zmogaus kuris man wisa sawe atiduoda,nors sakoma niekada nesakyk niekada,juk meile gali net ir gywenima sugriauti,ji to9kia pat griaunanti jega kaip ir kurianti.klausite kur ce mintis,jos nera…kai p[atenki i tokia situacija tenka rinktis su kuo but,su tuo kuris tawe labiau myli arba su tuo kuri galbut tu labiau myli.as pasirinkau ta kuris mane myli labiau,ir dabar ne gywenu bet egzistuoju,nes mano gywenimas labai nuobodus.nzn primaliau ce wisko tiesiog kai wiska prisimenu.galiu pasakut tik tiek kad sawo pirmaja meile wisada prisiminsiu su meile ir kazkurioj mano sirdies kertelej meile jam wisada rusens.taip jau buna,toks tas musu gywenimas,nelengwas ir rugstus ir tik kartais pasitaiko saldumo…
MISS UNHAPPY
tJU NEKALTINK SAVES…TJU NEKALTA…KALTAS TAS ISIBROVELIS… PASAKYK SAVO PIRMAJAM KAS ATSITIKO…TJU NEZINOJAI TO RUDAAKIO TIKSLU…GAL JIS TAIP PADARE SPECIALIAI?NE VISI ZMONES GERA SIRDZIAI…VIENI NORI BLOGO KITIEMS ZMONEMS…
PASAKYK PIRMAJAM KAS ATSITIKO…IR KAD DABAR GRIAUZIA SAZINE… IS VISO REIKEJO ISTOVYKLA VARYT SU JUO IR TASAI RUDAAKIS NIEKO NEBUTU TAU PADARES!!!!
Autore
To miss unhappy įsiskaitytk geriau į mano pasakojimą, nes mes su pirmuoju vaikinu jau seniai išsiskyrėm ir nieko man jam aiškintis nebereikia, o dėl sąžinės, ji manęs nebegriaužia, nes viskam suprasti man jau užteko laiko. Ir kaip jau sakiau matyt tam kas atsitiko buvo lemta atsitikti…
MISS UNHAPPY
AI TAI TEN SKAITYT UZSISIKAU…WA!AUKSINIAI TAVO ZODZIAI! KURIUOS PRISIMINK VISAM GYWENIMUJ :)))
Vytas
Bet MISS UNHAPPY taigi nesuziuresi tu jo ar jos visur kur jis lekia ir daro. Cia viskas priklauso nuo abipusio supratimo ir pasitikejimo. Siuo atveju autore buvo ne pakankamai stipri atsispirti pagundom (jei galima taip pasakyti). Visa laime ji susiprotejo ka daro… Man tokia nuomone formuojasi kad merginos tikrai myli ausimis…Galbut tai klaidingas paziuris…
Autore
Ne ausimis. Ne gražūs žodžiai mane suviliojo, patraukė mane iš teisingo kelio… tai buvo kažkas daugiau. Galiu tvirtai teigti, jog tai buvo be galo stiprus ryšys, kokio galbūt niekad daugiau gyvenime nepajusiu…