nezhinoma, nesuprantama, nesuvokiama

Viena klajda ir ash viena
Tik vienas zhodis ir ash jau palikta
Viena paskala ir tu jau su kita
Viena dajna ir ash jau pamirshta…

Ta nelemta klajda pakisho koja
Tas vienas zhodis tiek daug sugriove
Viena paskala tiek daug tau rejshke
O ta dajna tau buvo vel berejkshme…

Tajgi..zhinau kad pas mane negryshi
Zhinau kad neapkabinsi vel karshtaj
Zhinau kad neishgirsiu mejlaus ash zhodzhio
Nes tu pasidawej ir ishejej…

Tu prizhadejej nemeluoti
Ash prizhadejau tau tajp pat
Bet ar ka nors tas pazhadas tau rejshke?
Jej melavaj man visada…

Tu sakej kad tavo drauge ash
Kad geresniu nera
Prisiekej man draugyste amzhina
Bet aisku melavaj kajp visada…

Draugai atvert akis man bande
Ir pats sakej kad tobulu nera
Bet ash tikejau tik savim pachia
Ir kartodavau kad idealas stovi priesh mane…

Bet viena diena tu sustojej
Tu pasakej kad nepazhysti jau manes
Iskaudinaj, pasishajpej, ranka numojej
Ir nuejej pas tuos kurie galbut gerew tave supras…

Kiekviena diena ash verkeu
Bandzhiau pamirsht tave
Maniau pavyko bet visgi ne
Ash ir toliau galvoju tik apie Tave…

Gal pamirshiu…O gal ir ne…