apie mergaite

Grazus rugpjucio vakaras. Osia zalias dar tankus miskas. Tolumoje pupso senas, apleistas ir niekam nereikalingas traukinys. Viskas kvepia laikinumu. Ant begiu, salia traukinio sedi mergaite. Nediduke, trumpa suknyte, palaidais plaukuciais, kuriuos kedena paskutinio vasaros menesio vejelis.Abu, tiek traukinys, tiek mergaite kazkuo panasus.. gal tuo minetu vienisumu?gal ta tyla? o gal giliu liudesiu ir nusivylimu, kai esi niekam nebereikalingas?

Traukinys jau seniai susitaikes su likimu,, dabar jis butent toks – senas, apleistas ir nereikalingas. Mors kadaise jame klekedavo vaikai, garsiai diskutuodavo kaimo zmones, jis zinojo visus butus ir nebutus ivykius. Daugeli metu traukinio nebeaplanko niekas. Tie keleri JO gyvavimo metai jam buvo patys brangiausi. Ir kaip sunku visa tai pararsti zinojo taip pat tik jis.

Traukinys klydo. Visgi jis buvo kazkam brangus. Brangus tai mazai mergaitei, palaidais plaukuciais ir trumpa suknute. Brangus ne del to, kad traukinys, ne del to, kad galetu prie jo pasedet, bet brangus savo dvasia. Kadaise, jame dirbo mergaites senelis. Senelis, kuris anuke mylejo labiau uz gyvenima. Lepindavo ja, vakarais sekdavo pasakas, eidavo kartu i miska grybaut, uogaut, vesdavosi zvejot ir pasakodavo neitikeciausias istorjas. Atejo laikas, kada senelis atsisveikino su savo gyvenimo dalimi – traukiniu, seima, anuke ir pasauliu. Ta diena kazkas mergaiteje pasikeite. Ji tapo uzdara,tyli. rami. Nebemegdavo eiti i miska, zaisti su gyvunais,stebeti tvenkinyje plaukiojancias zuvis, zaisti su vaikais. Ji visur budavo viena ir po senelio mirteis mergaites veide niekad taip ir nepasimatydavo grazi sypsena, kuria senelis labai mego ir del jos pilde visas anukeles uzgaidas.. Kaimo zmones pasigedo guvios, visur skubancios mergaites. Vis klausdavo tevu, kas atsitiko? bet jie neislemendavo ne zodzio, nes diena is dienos gerdavo. Jiems nerupejo niekas, net vienintele ju atzala. Kaip mergaitei pamirsti liudesi, vienisuma kai ji niekam nereikalinga , niekas jos nepasigenda ir nemyli? ne, myli. Svetimi, bet myli. Savaip. Gal tai ir skaudziausia, kai myli ir gerbia svetimi.. Nes is savu sulauki tik pazeminimus, smugius ir izeidinejimus. Kai namuose niekas nelaukia, iskyrus senaji senelio suni, kuris taip kaip ir mergaite liudi ir kazko laukia.. kam nors gryzus jis atbega, visas laimingas ir patenkintas, vizgindamas uodega , apuosto ir ramiai, nuleides galva nuslenka po amzinatilsio senelio lova.. jis inkscia, nakti kieme staugia.. matyt senaji namo seimininka kviecia sugrizt, kurio deja jo senosios, istikomos akys nebepamatys ir senoji, geroji uosle nebeuzuos..

Sutemo.. mergaite tebesedi ant senojo gelezinkelio begiu prie traukinio. Jos skruostais rieda graudzios asaros. Ji maste.. apie viska.. prsimine, kaip senelis jai sakydavo, kad gyvenime gerio ir blogio buna padalinta po lygiai. Isaus ir jos diena, beleika laukti.. kad ir toje pacioje,senoje vietoje, prie osiancio misko,prie to pacio seno, tik mazos mergaites lankomo traukinio..