Ziuri pilksvai melynos akytes…

Jos kasos spindejo auksu,tarytum saules spindulys issiliejes ant baltos palanges.Tamsiam kampe,tupejo pilksvai melynomis akytemis kaciukas,stebedamas ja savo giliomis akims,tarsi persmeigdamas jos begailescio krutine.Ji gulejo savo kraujo klane,akys sustingusios it ledas,tik krutine smeige gilus peilio duris.Asmenys buvo tokie astrus,kad primine adatos galiuka.Jauna mergina gulejo savo lovoje,atmetusi rankas i sonus,o nuo jos rankos pirstu,lasejo kraujas.Ytampa kambary neatslugo.Karstis vis skverbesi pro namo murine siena.Saule vis labeu kaitino balta palange,nuo kurios matytis,kaip kilo silpni garai.Viskas buvo tas pats,niekas nepaliesta,tik jis,mazas nekaltas padarelis su pilksvai melynomis akytemis,sustingusiu snukuciu,uoste ir kartkartemis lyzteledavo is jos nekaltos kraujo balos.
Virtuveje vis dar ruseno zidinys,sproginejo sauso medzio gabaliukai,lyg noredami padegti salia gulinti pliusini kilima ir praryti viska,kas buvo siame name.Nespejus pastebeti maloningai siltu akimirku,atejo saltos ziemos metas.Zidinys buvo jau uzgesintas ir viskas ka norejo praryti ugnis,jau buvo senai isnesta,ismesta,palikta gatveje likimo valei.Ziemos buvo labai saltos,vejuotas speigas nepaliko ramybeje ir kaciuko kailio,svelnaus ir rudai balto.Alkanas,susales,apsnerksnijusi nosyte,balo nakties migloje.Kaskart isvydus jam praeivi,jis suklusdavo ir idemei klausydavo isispraudes i koki kamputi,bet tai buvo ne ji-tai buvo ne jos zingsniai,tokie svelnus ir lengvi,tokie duslus ir kartu skardus tuksejimai.Jos jau nebera,teliko tik jos kraujo skonis ir sustingusios akys ziurincios i lubas,bet nieko jau nebematancios.Kailiukas buvo susales visiskai.Maza,balksvai kremines spalvos nosyte ir apserksnyje usai,drebejo nuo salcio ir bado.Niekas nepastebedavo to mazo padarelio,kuris gailiai ir is visu jegu murkdamas trynesi praeiviams po kojomis.Ziema-ziaurus metas,baisiau nei ugnis,dabar jos reikejo,reikejo ir tu svelniu ranku,kurios pasisodindavo ji ant keliu priesais zidini ir svelnej glostydavo jo kailiuka,taciau niekas neatsiliepe i jo murksejima,i jo miauksejima,bandyma kazka pasakyti.Dabar tiesiog viskas kitaip.Negailestingi praeiviai nedrise numesti ne menkiausio gabaliuko tam,kad vargselis nors truputeli pasisotintu.Jis tik ziurejo susales,isbalusiu zvilgsniu i parduotuviu vitrinas,kurias puose maistas ir is jo pagaminti ivairiausi stebuklai.Liezuveliu perbrukdamas vysniu spalvos savo lupytes,jis jaute nesuvaldomai vis didejanti alki.Sulig kiekviena diena jis vis silpnejo,mazi gabaliukai kumpio,ar lasinuko,nepadejo jam sustipreti ir padeti isgyventi ziemos salcius.Ji isvarydavo begailescio kaip bet kuri kita laukini katina,niekas nenorejo net pazvelgti i susalusius usus ir apsiasarojusias akytes.Jis suklupo,didziulis skausmas jam pervere nugaryte,kraujas istisko ant balto sniego,sudarydamas vis gilesnes kraujo duobytes,tai buvo negailestinga ir zeuri vaiko ranka,kuri net nesudrebejusi perskrode jo minksta kailiuka ir drebancia nuo salcio koja jis buvo paspirtas kaip akmenukas.Kraujo buvo visur,vaikas nenustojo jo spardyti,tai buvo ziauru…Jo kailiukas buvo sukruvintas,buvo nebe baltaj rudas,o rudaj kruvinas…Pagaliau pribegusi moteriske,plikomis be pirstiniu susalusiomis rankomis,pagriebe vargsa kaciuka ir priglaude prie savo glebio,taceu jau buvo per velu,kraujas vis lasejo nuo kaciuko kajliuko,nosytes ant maloniosios ponios pilko palto ir nuojo ant zemes,tai buvo paskutinis jo atokvepis siltame,gerbianciame glebyje.Susalusios asaros vis krito moteriskei is akiu ant jo.Moteris suklupusi sniege,drebanciomis rankomis gloste kaciuko pasiurpusi ir suvilgyta jojo kraujyje kailiuka.Jis buvo laimingas,kad pagaliau ji kazkas paeme taip,kaip kazkada paeme i savo gleby ta mergaite-spindinciomis sauleje aukso kasomis.Akytes pasiliko sustingdytos mirties,alkio ir baimes,siltame glebyje pagyvenusios moters.Taip ir liko moteriske suklupusi ir stipriai priglaudusi ta miela pilksvai melynomis akytemis prie savo sirdies..tai buvo paskutinis jo atokvepis siltame, svetimame,bet jaukiame glebyje…2005.VII.04 02.21nakties…