Ateina likimas žiaurus…

Maža mergaitė supynėse skęsta….
Geltonos kaselės į saulę pakilo…
Jos melsvos akelės po truputį gęsta,-
Tik ji to nežino…

Ateina likimas žiaurus….
Mergaitė pajuto- kažkas negerai…
Ji grįžo namo- pas mamą, ir sako:
-Negera man, mama, labai!

Mama nežinojo, kad bus taip….
Ateina likimas žiaurus…
Ir nebebus jau kitaip…
Aplanko jis visus…

Mergytė guli lovytej,
Supuoklės lauke vienos liks,
Geltonos jos kasos nebekils…
Ateina likimas žiaurus…

Mergytė apako,-
Ji nieko nemato….
Tik jaučia stipriau kas jai bus…
Ateina likimas žiaurus.

Atėjo… yra… neišeina…
Mergytę jis ėmė už rankos ir sakė:
-Eime, žydraake, tenai-
Kur skraido naktiniai drugiai…

Išėjo mergytė su juo… likimu…
Ji iškeitė mamą į mirtį…
Nebus jau kitaip niekada…
Ateina likimas žiaurus….