kai mintys skrenda lyg pauksciai…

***

Isnyk kaip rukas!
Iskrisk kaip vejas!
As apie tave viena
Eiles sudesiu…

Nepalieki dziaugsmo,
Vilties ar laimes…
Palieki skausma,
Asaras, baime…

As verksiu tyliai
Berzu pavesy,
Sedesiu nebyliai,
Sirdi isliesiu…

Bet…

Jei nori- skrisk!
Jei nori- lek!
Bet likes vienas
Labai neliudek.

Juk pats taip norejai-
Veju pakilti.
Ir taip as sudejau
Savo paskutine vilti…
…kai iseini…
***

Kai kaltas tampa nekaltu,
Kai melas virsta tiesa,
Tik tada as pravirkstu…
Tik tada rieda asara, bet tik viena…

Kai laikrodis eina atgal,
Kai zingsnius uz saves girdi,
Bet nieko tenai nematai,
Tik tada tu supranti : „o gal tikrai?”

Ne, tu ne velnias, bet ir ne angelas.
Tu ne melas bet ir ne tiesa.
Tu ne saule, bet ir ne debesys.
Tu tik zmogus zemes pakrastyje…

Bet kartais nesinori tuo tiket:
Tada, kai tave mindo kiti…
Bet kartais nesinori saves taip mylet:
Tada kai tave myli visi.

Tik tada tu verki-
Pasislepus: kad nematytu kiti.
Kai iseisi, tu vel sypsosies
Kad kitaip negalvotu visi.

Tu nelaiminga, bet to nerodai.
Ir toliau skaudini save.
Tu sazininga, bet to nemato
Net tie, kurie turi akis kaktoje.

Sesiastyge tavo gitara pravirks.
Su ja verksi ir tu.
Ir tik tada pastebes visi
Kad ir tu esi zmogus.

Bet kol to dar nera,
Vel raudosi tu paslapcia.
Pasislepus nuo visu
Lauksi meiles is kitu…

…kai nusivyli zmoniu neteisybe…

labai ziaurus nebukite, nes tai mano pati pradzia. noreciau suzinoti ko truksta, kas ne taip… be abejones nepamirskite parasyti kas patiko… 🙂