Tai tk kelio pradzia…

Liudesys suskalde siela i menkus gabalelius.kai stovejau prie bejegiskumo bedugnes krasto…Jie nukrito ten kaip lietaus lasai krenta ir istisko lyg asara karti i visas puses,ju jau nebesurinksiu..
Dingo,kaip ta ramybe,kai zinai,kad esi mylimas,reikalingas…Isliko tik salta,spengianti tustuma,be garso,be kvapu,pojuciu ir noru…
Lyg negyventum ir i viska ziuretum is salies,per stiklo siena…,laukdamas kol vel prabils vidinis balsas vedamas zodziu mylimos.Tik jie palaikys sviruojanti klajokli jausmu labirinte..,iduos kibirksti i susalusias rankas,kad neuzgestu ir sviestu kelyje..meile.Taip kartais jauciuosi…