Sakyk, ar pasaka tai buvo,
O galbūt sapnas nuostabus.
Kai viskas, viskas kažkur žuvo
Gal ir prisiminimai žus.
Mačiau kaip pro mane praėjo
Tą dieną tūkstančiai veidų
Bet gaila man, kad viedo vieno
Aš niekaip neradau tarp jų.
Taip bėgo metai, slinko dienos,
Kas valandą – nauji veidai
O aš dairiaus, vis laukiau veido vieno,
Bet nesulaukiau – tu žinai.
Tas veidas bluko man kasdieną,
Kaip blunka saulėje dažnai
Ir aš bijau, kad kartą vieną
Neprisiminsiu jo visai…
Related Posts
6 komentarai
megote
grazu, bet labai liudna:((((
Lola
Tai eiles,bet gyvenime lygiai taip ir buna.Laukiam to ypatingo vieno veido,tikimes dar nors karteli ji pamatyti.bet taip mes jo savo kelyje ir nebesutinkame.O veliau tai atsimename su didele sirdgela.Kazka praradome,laiku nesustabdeme,leidome tam veidui isnykti.
Letenele
Ir turbut kiekvienas isivaizduojame,kad tas kazkas iesko ilgisi musu veido,nes kiekvieno gyvenime konkretus kazkieno veidas palieka gilu pedsaka.Ir negalime jo pamirsti.
hey
rasiau si eilerasty waikinui laiske..kuriame buwo parasyta,jog skiriames..isties,sis eilerastis priwercia susimastyti..kas kart ji skaitydama,jauciu ta waikina sawo sirduteje..bet juk pati ji per sawo naiwuma praradau…deja..gaila..kad padarai gywenime klaidu,uz kurias kencia zmogus,kuri tu myli ir del tu klaidu jus skiriates..o abu susiwokiat kai jau buna per welu…
Letenele
Grazios eiles,liudnos.Sukelia skaudzius,bet kartu ir mielus prisiminimus.Gal vis delto dar ne velu klaida istaisyti.Jei per velu,pasistenk pamirsti ji.
lauritta:(
o pasirodo kad ir liudesys gali buti grazus…. :(((((((((((((((((