Ne viena

Girdėjau, kai vakar,
Laukų pakrašty
Sakei man, kad vėl
Sužydėjo linai.
Jų mėlynos akys
Man vėl pakuždėjo,
Kad niekad daugiau
Aš atgal nesugrįšiu.

Ir gal kam piktai
Rytoj atsakysiu,
Gal kam ir širdį
Užpilsiu krauju.
Bet aš juk žinau,
Kad tu pasakysi:
„Nebūsi viena,
O būsim abu”, –

Toli gal nuo medžių,
Nuo pievų linų,
Kur viskas pradingo,
Kuo mes tikėjom…
Bet juk visą pasaulį
Apeisim abu
Ir visą esybę
Viens kitam dovanosim.