Tikra istorija

Ir kryzius ant kelio ir takas baisus
Tave man priskyre beprasmis lietus
JAu baigesi naktys ir dienos salia
Jau viskas nueita mirtis jau toli…
Mes vis del to mylim ir esam arti,
Kodel susijungia dangus ir vanduo?
Sunku tai suprasti,sunku,nes ruduo…
Jau lapai iskrite ir beldzias naktis,taves nebematant ateis pilnatis…
Tu mano gyvybe ir mano mirtis.
Atskleisk man ta nakti dienoi ir nakti
Atskleisk juk kas nakti yu dieva meldi,Meldi kad suprastu tave angelai…
Suprasiu save,suprasiu ilgai
Nereikia man saules ir tu tai zinai…
Paskestu seseli ir tamsa apkabins
Suduze zibintai mano gatve dabins,
Tu ateisi ir vel takas baigsis toli…
Nesurasi manes nes as kylu aukstyn,
I dangaus i melyne i skaidriasias zvaigzdes,
Pasimesiu as ten juk tau vel nesvarbu…
SUgalvosiu raides ir zodzius is dangaus,
Sugalvosiu dienas ir naktis pakeliui…
Kas apkaltins mane kas supras kad verkiu,
Pasislepus tamsoj visa nakti saukiu…
Saukia siela ir protas baigia jau isprotet…
Niekada nesuprasiu kas yra nemylet!
Saule tyliai nuskinsiu ir paguosiu save…
Nebenoriu tylet juk zinai kad viena!!!
Tyliai…Bandau susikaupti!
Tyliai…Nebandyk apsigauti!

Baigesi zeme dangus nebe tas
Zmones skirtingi man sumaise natas
Kilu…Ir isskleidziant sparnus,
Skrisiu ten tarp zvaigzdziu prisimindama mus…
Nebenoriu jau nieko tik nakties tylumoj
Verksiu tyliai ir juoksiuos kad viena nezinioj…
Viskas baigta!Jau baigta…
AS beveik iseinu…
Palieku savo zeme,zmones,MEILE…mirstu…