Leisk suskaiciuot kiek laiko.. kiek laiko praejo nuo tada kai.. kai sugriuvo mano svajones, praradau visas viltis, tikejima, kai uzvertei paskutini puslapy musu abieju grazios pasakos. Beveik keturi menesiai… Sakai daug? Nejauciau as to laiko. Jis man sustojo tada kai paleidai mano ranka. Norejau, labai norejau nepaleist tavosios, bet ji issprudo.. o tada spengianti tyla, tustuma ir skausmas krutinej. O kur asaros? Kur tie mazi vandens laseliai? Tu manei, kad as nemoku verkti? Bet tu pats mane to ir ismokej. O Dieve, koks skausmas! Ar tu zinai, kad mano lupos kiekviena ryta ir vakara kaip malda snibzdejo tavo varda? Sakai ne? Tu cia irgi manei, kad esu per daug isdidi? Niekad nemaniau, kad skausmas taip gali pakeisti zmogu. Visiskai ji suzlugdyti ir palauzti. Niekad nemaniau, kad ir man reiks pabust is sapno. As tave myliu. Vis dar taip beprotiskai myliu. Tau gera zinoti, kad esi mylimas? Tu privalai likti mano sirdutej amzinai. O kada tu man paskutini karta sakei, kad mane myli? As jau to nebepamenu… As neatsimenu graziausiu tavo zodziu man! Prasau, pasakyk kada tai buvo, noriu juos dar karta isisrasyti i savo sirdy, kaip dar viena prisiminima… dar viena grazu musu prisiminima. Sakai kam man dar labiau skaudint save? O ar imanoma dar labiau buti iskaudintam? As jau nebyjau to skausmo. Pripratau. Tu vel laikai mano ranka ir glaudi prie lupu. Tu sakai, kad as tau buvau stebukliukas tavo gyvenime. Tu glostai mano plaukus ir tyliai snabzdi… Zodziai, kuriuos labai atsargiai renku po viena lyg rasos lasiukus ir dedu i sirdute. As juos ten paslepsiu, nenoriu ju pamirsti.. O dabar labai prasau paleisk mano ranka. Juk ji nebe tavo jau, pats ja paleidai… Sakai nenori? Bet man skauda… nesugriauk vel to, ka pasiekem per tiek skausmo ir kanciu laika. Tu iseisi.. as zinau, kad tu vel paleisi mano ranka ir iseisi.. iseisi tam, kad vel sugryztum. As zinau, kad tu visada pas mane grysi. Klausi is kur zinau? Nes tu taip pat mane myli kaip ir as tave! Tik ar tu gali istarti tuos zodzius garsiai? Ne! As ir tai zinojau! Nes tu taip pat per daug isdidus.. Prasau, labai prasau, atleisk man, kad negaliu taves pamirsti. As tau per daug atidaviau, kad galeciau tave pamirsti. As tau viska atidaviau! Bent tai zinojai?
13 komentarų
panele
Absoliuciai tipiska mano dabartine situacija… mano rankutes paleido..nors myli..tikraj myli…ir as irgi tikraj zinau,kad jis delto sugrys..kazkokdel paskaiciau,ir pasijutau lyg pati buciau rasius si laiska..
loris@takas.lt
maziuke tu verta tikros pasakos…tu verta dideles meiles…..tu verta gyvenimo…irodyk tai, padaryk tai …buk laiminga…irodyk visiems,visiems ir visu pirma sau….JUK TU GALI.
Andze
mano tokia pati situacija,tik vertinu ja is kito atsparos tasko..neverta kankintis,reikia veiktijei dar imanoma ka pakeist..bet jei viskas prarasta,tiesiog gyvent toliau ir pamirst ta meile.Juk be jos yra daug kitu nuostabiu dalyku.As tuos nuostabius dalykus radau vienisu ir paliktu vaiku sirdeliuose.
dinare
Nesileisk zeminama.kam tu kankiniesi, kam viska prisimeni?tau reikia laiko ir labai labai daug.tegul tavo sirdyje islieka tik patys graziausi prisiminimai.po truputy pamatysi pasikeis ,uzsimirs jausmai.tapsi kitokia, netokia jautri , svelni.tu dar rasi savo tikraja meile, patikek.didziausios stiprybes.iskesk tai!
lijana
Suprantu, kad dabar tavo širdis srūva krauju. Tiesiog dar mažai laiko praėjo. Neverta graužti save dėl to, ko negali pakeisti. Kažkaip reikia priimti realybę tokią, kokia ji yra. O ji yra tokia: iš jūsų abiejų, tik tu vis dar myli. Ir mylėk, tik bandyk pakeisti meilės objektą :))).
agne
Sveikute, as tave labai suprantu, nes kaip tik vakar suzinojau, kad mano vyras manes nebemyli, jo sirdis kaip ledas, kaip akmuo. Jam nusispjaut kad salia miega mazas berniukas, kurio sirdele niekada negales susitaikyt su tuo, kad tevelis nebebuna namie. Neisivaizdavau kad buna tokiu bejausmiu zmoniu. Zinoma, jo saltumas tesesi jau ilgai, bet as kankinausi ir gal buciau galejusi prasikankinti visa gyvenima, nes istekejau is meiles ir prisiekiau myleti amzinai.
Puikiai suvokiu, kad negaliu palust, kad as verta tokio zmogaus, kurio sirdis niekada nevirs akmeniu. Privalau buti stipri. Kito kelio nebera.
Ir tu laikykis. Sutiksim sau skirtus zmones. O jei ir ne, susirasim tiksla gyventi. Kas zino kiek mums duota……..
mergina
kaip grazuuuuuu,pasaka,zmogus su talentu esi:)nesigriauzk taip
Daiva
Maziuke.
Man taip pat teko issikirti po 3 menesiu draugystes. Labai ji mylejau.
Po to, kai jis nutrauke santykius, patyriau depresija. Niekad jam neskambinau, nerasiau. Kol.. jis pats po 3 menesiu neparase, jog noris
mane susigrazint. Nesutikau jam atleisti. Per daug giliai buvo isirezes skausmas.Be to, tai buvo tik sms, ne gyvas bendravimas. Man to buvo per mazai, nerimta.
Taip, isgydyti sielos skausmui reikia laiko. Daug laiko. Vasara islejausi uzsieyje, turiu drauga ir Lietuvoj. Vedes uzsienietis.
Tokia realybe…Kai nera to, tikrojo, renkiesi tai, kas – optimalu.
Rasyk. Palengves. Iki
Erika
anksciau ar veliau bet kuri draugyste baigias… Na jauname amziuje… Nes veliau tai perauga i santuoka, bet neverta galvoti apie pabaiga… jei myli ji, tai priimsi ji sugriztanti tik pabrezk tai,kad antro karto nebus, kad antra karta kelias pas tave jau bus uzdarytas:)
banditka
Tau daba sunku,nes tai paaiskinama hemiskai.Tau jis reikalingas kaip narkotikas.Bet patikek,kai jo ilgai negausi,ishsigydysi ir skausmas praeis.To ir linkiu tau,maziuke.Tik turek kantrybes
Do
Jo, kodel meile negali testis amzinai
Kristina
tu tikrai turi nuostabia sirdi,kuri newerta to zmogaus sirdies,kuris tave paliko..tai labai ziaurus jausmas,pati neseniai ji patyriau..as tikiu tokiu dalyku kaip likimas,manau jei zmogus bus tau skirtas,tu su juo busi,galbut ne dabar o weliau..arba atsiras tikras tau skirtas..prisiminimai visada buna grazus,tik kai juos prisimeni skausmas perveria tave visa,tai bloga busena..laikas tikrai gydo zaizdas.praeis kiek laiko ir tie prisiminimi tau nebebus skaudus,galbut tu net pamirsi savo skausma,galbut sutiksi toki zmogu,kuri dar labiau mylesi..ir tai gali nutikti net rytoj..daug graziu dalyku nutinka,kai maziusiai to tikiesi,o dar daugiau kai isvis nesitiki..o jei ir nepamirsi jo,zinosi kad turejai pacia graziausia meile gyvenime,del kurios verta gyventi,kurios verta tiketis ir laukti…kuri yra visu svarbiausia.. visada gali parasyt!sekmes!:)
Anonimas
o as net nedraugavau su savo mylimu zmogumi…buvom kartu tik kelis kartus…kasdiena matydavom vienas kita…ziuredavom praeidami…kol jis man prisipazino meilej…tada kaip mazas vaikas sokinejau is laimes…buvom susitike as buvau jo glebyje jis mane buciavo…bet mes nelikome drauge…bet esu labai dekinga likimui bent uz tas kelias laimes pilnas dienas kurios buvo pacios geriausios mano gyvenime…=)