Visuomet tavo, visuomet mano, visuomet viens kito…

…kiekvienas esame tarsi angelas su vienu sparnu.
Tik apkabine vienas kita, galime skristi…

Zinai kokia didzioji gyvenimo tragedija,
ne tai kad zmones zusta, bet tai, kad jie nustoja myleti…
Juk teisingai motina terese yra pasakiusi,
Pasulyje daugiau zmoniu, badaujanciu del meiles negu de duonos trukumo;(
gaila, gaila, kad tai vyksta, cia ir dabar…
Kodel zmones nekuria tikrojo zidinio savyje,
jai nekursime tai ir kitoje jos neidiegsime;(
As tikiuosi , kad musu sis jausmas
neuzges kaip zvake vejui paputus;(
Kodel? Ar negaletum palydeti Savo atodusius manaisiais, pabandyciau sumazinti Tavo kancia, nes juk sakoma kad pasidalijus skausmu, jis sumazeja…nes suprantu nera juo su kuo pasidalinti, laikai savoje sirdeleje jautrioje…
Juk mes turime sielas, jos gali kalbeti: savyje mes turime visa ta jega, kuri perduodama sirdies duziais, juk siela turi ta svelnuma, bei kalbos subtiluma ir dar kai kada net didesne ekspresyvumo galia…
Nedaryk is sio rasymo sau problemu..
parasyk bent nerupestingai, be svarstymu…as mielai skaitysiu, ka sirdis, o ne protyas diktuoja…negaliu gyventi (galiu, bet sunku kartais buna) negirdedama,kad dar man kazka jauti, bet naturaliai…nenoriu Tavyje zadinti liudesio srauto… taigi butu protinga, kad Tu ji sumazintum nepasikeitusiu jausmu zodziais …
As nesigediju, kad mano jausmas Tau buvo toks beribis, jog as isgyvenau daugiau nei visa tai… buvo laikas, kai nekenciau saves uz minti, kad galeciau Tave pamilti… as iseiti noriu, kad sunaikinciau save nuolatiniame kalejime, kad galeciau tau leisti ramiai ir lengvai gyventi… blogis niekuomet nesuzadins ko nors panasaus, jis yra per daug kuno pavergtas… kai siekiame malonumu, megstame tai, kas gyva o ne mire… musu liepsnojancios aistros uzgesta tiems, kurie mums daugiau nedega…
As tave mylesiu (kad ir taip) visu savo sielos svelnumu iki … nezinau … kol ji liepsnos, o gal po biski ges…jai anksciau mylejau tavo prota, tai dabar myliu tavo sirdi…kai sirdys ilgai atsiskiria, po laiko jos vel susivienija…zinau tu gali pasitraukti, kad siuloma ranka taves nepasiektu, bet tavo sirdis suminksteja ir pasiduoda…nenumesk sios sirdies i sali, ji tauri…ir sklidina…viskas ko as noriu yra laiskai, kokius sirdis diktuoja ir kokiu ranka nespeja rasyti…
O pasigailek, padek issizadeti visko, kas tave liecia, jai tai imanoma atsisakyti ir Taves…!
Zinau sirdis kuri tai jaute, kaip manoji, negali tuoj pat tapti abejinga…
Mes ilgai blaskomes tarp meiles ir neapykantos iki atrandame ramybe ir visuomet savyje neiojames vilti, kad nebusime visiskai uzmirsti.. noriu kad palengvintum siu grandiniu svori (zinau tu to irgi nori), kad padarytum jas pakeliamas…nepamirsk as vis dar kazka tau jauciu, nors ir stengiausi to isvengti, bet ir siena to nenugalejo…
As tolinuosi nuo Tavojo asmens, noredama vengti Taves, kaip prieso: o vos tiek nenustodama ieskau taves savo samoneje…Nenoriu taves, myliu tave, geda paties saves…tik meiles ugnis padengta visa apgaunanciais pelenais ir negali buti uzgesinta be ypatingos malones…
As tikejausi kad po musu „issiskyrimo” tavo jausmai bus pasikeite…Nebuvimas yra meiles kapas, bet man nebuvimas yra nerima keliantis prisiminimas to, ka as kazkada ir dabar branginau, ir tai nuolat kankina…as isivaizdavau, kai negirdesiu Taves tu mirsi mano atmintyje ir nekvarsinsi galvos…ir kiek dar blaskysimes nesugebedami pajungti proto, kad atgautume savo sielas arba suvaldytume..jausmus…jausmas tai valdovas…nedemonstruojama meile visada yra didziausia… atitolink save nuo manes ir skrisk i padanges…as nenoriu pasitraukti, negaliu, noriu sekti tave visur ir visada kaip tylus seselis, kuris baugina…
Bet sis musu jaumsas buvo toks nuosirdus…ir labai sunku pripazinti, kad ju nebera, bet mano nuostabi sirdis amzinai Taves iesko ir gyvena Taves praradimo siauba, neziurint visu mano proto pastangu…bangos prarys mus…
nusivylimo jausmasd stabdo ir stmia jausmus i sali, is ties mano jausmai nera lengvi, sunku negauti ziniu, kurie uzppildytu mano sirdi maloniais jausmais…

YRA JAUSMU, KURIE YRA PATS GYVENIMAS IR KURIE GALI BAIGTIS TIK KARTU SU GYVENIMU…

Jai as galeciau Tavo skausma paimti sau, as ji su mielu noru paimciau ir kartu isgyvenciau…liepsnos vandeniu neuzpilsi, ja tik isplesi…mano ilgesys yra daugiau nei vasarisku geliu laukas, jis man nuolatinis prisiminimas, jog esu ne pilna,. suzeista, palikta…as tau nesu nei drauge nei artima nei dievai zino kas, esu egoiste, bet as esu kartu ir tikrai mylinti…
Zinai draugas eis ir nueis, kitoje vietoje atsiras kitas, o Taves as is saves niekada nebeislaisvinsiu, nes as pati tapsiu laisvasi tavyje…su Tavim as jauciuosi suristasi nelygstamais rysiais, kurie man duoti ne juos atmegzti,bet sutvirtinti…ir koks paradoksas tie rysiai mane padare laisvesne, nes as pasidariau tobulesne tavimi, nors tas tobulumas pirktas didele kancia…
SIANDIEN AS DAUGIAU MYLIU TAVE IR MAZIAU SAVE, NES AS ZINAU;
SAVE VISADA SURASIU, O TAVES GREIT NETEKTI GALIU. O TAU UZKARIAUTI MANO GINKLAI SILPNI, TAI TIK ZODZIAI…d
egu nerimu vedanciu i pazinimo gelmes ir klydineju aplinkui…taciau rami sirdis padariusi paskutini zygi pateko i ta kelia is kurio jau nebeiseisiu…ir as gyvenimui tariu taip!
Pro begalini skausmas kazinkas svieseja…o toj sviesoj Tu mano pirmas spindulys…todel dekingumas mano tau yra tikras, nuosirdus ir nesibaigiantis…kad ir kazin kokiu debesiu Tu man grumotum per visa amziu, as Tavyje pazinsiu ne tamsuji debesi, bet PIRMAJI MANO AUSROS SPINDULI…
Tu neprasysi, as zinau, tu isdidus, bet as prasysiu visko is Taves prasysiu, prasysiu su dziaugsmu ir net su viltim…
mylintieji visada yra beprociai, bet jie nepavaduojami nes jie myli…

parasyk man laiska, netingek, kada nors pavakariu, ramiai atsisedus, pailsejus, ir ka parasysi, tas bus man gera…as tavo paprasciausiose zodziuose matau begaline minciu platybe ir sau begalini turini…Tu esi daugiau, negu bet kada Tau galejo prisisapnuoti, ir stai as pamaciau kas Tu esi…po sito laisko as bijau kad Tu vel nesugalvotum man aukotis, vel stengtis man itikti ir tuo save kankinti…nes man vis kazkaip liudnai vaidenasi, kad tavo jausmai man tebuvo paprastas isikalbejimas, paprastas noras man pasiaukoti…

geriau man saltas ir akmeninis ne!, negu apgaulingas ir pasiaukoti trokstas taip..as dar kreipiuosi i tai kas yra geriausio tavyje:
aukos nedaryk lai buna meile!

VISUOMET TAVO, VISUOMET MANO, VISUOMET VIENAS KITO…