mazytei

ir kai kaitins saule pajury,
ir kai verks dangus audroje,
as atnesiu tau dziaugsmo truputi,
nors ir skesciau vargu audroje.

as zinau,tu netrukus ateisi
ir atmerksi mazas akutes,
laukta dziaugsma namuosna atnesi,
tau buciuosiu svelnias rankutes.

nors per dideli motinos skausma,
tu isvysi pasauli,mazyt,
bet per skausma atnesi ir dziaugsma,
to negali man niekas uzgint…