Tik netekęs mylimo žmogaus supranti koks jis tau buvo svarbus, nors jam esant šalia tu jo nevertinai, jo noras tau padėti, tau kartais atrodė visai nereikalingas, netgi erzinantis, bet jis tai darė dėl tavęs. Neatstumk to žmogaus, nes jam “išėjus” liks smarkiai kraujuojanti žaizda, kurios nepajėgs net laikas užgydyti, jis tik truputį numalšins tą skausmą, bet jis nedings; liks nepasakytas žodis ačiū už viską ką jis dėl tavęs darė, todėl nepamirškit padėkoti už šilumą, rūpestį ir meilę, sakykit tai nuolat, nes niekada nežinai kada mus paliks, tada pasijusi toks vienišas. Nepamirškit ištarti padėkos žodį ir nusišypsoti artimam žmogui, juk tai atims tiek mažai laiko, o kitam tai suteiks džiaugsmo, laimės.
16 komentarų
PAIN
kuomet tai pasakai to nepatyrusiam zmogui, lienki nesuprastas, jis net neisiklauso i tavo zodzius. ir as seniau taip elgiausi, bet viena diena tai pasikeite… netekau kai ko artimo, mylimo. sie zodziai gime praejus vos kelioms valandom kai suzinojau apie netekti… sakai siuos zodzius to nepatyrusiam ir matai jo akyse abejingums, galvojima kad tai atsitiks kam kitam tik ne jam…
dekui uz supratima…
lijana
Visiškai su tavim sutinku. Tik tas, kas patyrė netektį tai supras. Visiems kitiems tai tik tušti žodžiai. Ir dar gana banaliai skambantys.
PAIN
ar esi patyrus tai? ar kada jautei sirdyje tokia kraujuojancia zaizda, kad atrodo ji niekada neuzgis?
sakoma kad tai patyre tampa stiprus, juos gyvenimas uzgrudina…
bet kam uzgrudina? dar vienai netekciai?
gyvenimas tai nuolatiniai praradimai, prarandam laika, meile, draugus ir pan…
taciau tai menkniekiai, isimyli is naujo, susirandi kitu draugu..
bet prarasti artima zmogu yra skaudziausia….
YourGirl
o as esu netekus..:(~
paskui begalo gailejaus…!del to dabar turiu ka saugoti…savo angeleli…:)*
ir tu apciu klaidu nebedarysiu….o zaizda patikekit dar nesugijo…:(bet juk reikia gyventi toliau…ir megautis visais teikemais malonumais…:)~
esali
Gal ir teisybe sakai lijana, bet manau, kas turi sirdute ir nuosirduma visad yra dekingas zmogui, kuris visad salia, kai Tau sekasi, ar nesekasi, nors ir nei sykio nera nieko prarades. Juk buna dar nuosirdziu zmoniu! 🙂 Taip pat reikia ir draugams padekoti, juk jie draugai, zmones, kurie visad palaike Tave ir buvo sunkiauisa akimirka, gal net tada guode, kai paliko mylimas…
ignasis
nu bl esali ir uzgiedojai. kokia dar sirdute pas tave. tokio salto zmogaus dar neesu mates savam gyvenime. oi cia apie sirdtes svaiksta. net juokinga.
Renata
Dziaugiuosi ,kad jau atsigavai.As visada tave supratau,nuo pat pirmos dienos,kai suzinojau apie tavo netekti ir dziaugiuosi,kad atsiradau tuo laiku kai tau manes reikejo.Be to esu dekinga tau uz supratima ir dziaugiuosi ,kad esi salia manes.
Tokiu zmoniu kaip tu yra nedaug,tad ta kuri bus salia taves,bus labai laiminga:)Aciu tau:)
Dia
oi, blyn… kaip tik neseniai netekau draugo 🙁
SCOTTAS
Kas tiesa tas ne melas, nuo meiles iki neapykantos tik vienas zingsnis. Visada yra lengva patarinet kitam, isklausyt, paguost, uzjaust. Bet deja kai tai atsitinka paciam, nepadeda niemas, viskas tampa nemiela, pilka. Ka padarysi, visi mes esam zmones, galime pasimokyti tik is savu, bet ne is svetimu klaidu…
asaryte....
Taip PAIN as tau pritariu…pati netekau zmogaus….ir ji turedama jo neivertinau…o dabar….dabar viskas kitaip..ech..kad galeciau atsukti laik atgal..ir viska pakeisti…nes dabar labai kenciu…labai….Tavo sitame laiskelyje visiska teisybe….
lioodna
joa… sunku kaj netenki TO zmogaus… as vertinu zmones ir tikrai stengiuosi ir visa laika stengsiuos nieko neiskaudinti… zinau, kad man gali booti sunku, kad gali kartais ir neiseiti padaryti geraj, bet as bent zinosiu, kad as stengiausi… siaip, kaj perskaiciau-prisiminiau savo drauge, kuri mire… suspaude man sirdute tie zodeliia ir kazkaip dabar lioodna 🙁 as savo drauges neivertinau… :((((((( ir netgi vaziuodama i jos laidotuves-galvojau „ir ko as ten vaziuoju?” bet kaj supratau,kad as ja matau pati paskutini karta, pasidare labaj negera 🙁 pradejau verkti ir neatsigavau gal pora savaiciu 🙁 zinau, kad buvau savanaude ir kad tikraj negeraj dariau sitaip galvodama 🙁 turejau gera pamoka ir tikraj klaidu nekartosiu… tokios skausmo nelinkiu net priesui…
agnieshka
o as dar neesu netekusi, bet bijau netekti, todel viska labaj geraj suprantu…
PAIN
ASARYTE sutinku su tavim, ot kad galetum atsukti laika atgal, pasakyti MYLIU, ACIU…. ot kad galetum, bet… bet negali ir negalesi:(( kuomet mirdavo kieno nors artimas zmogus, as sau sakydavau kad man taip neatsitiks, bet atsisitiko… visuomet galvojau, kad bet kada spesiu pasakyti MYLIU, bet nespejau.. uz tai saves nekenciu…viska atiduociau uz 5min pasimatyma su tuom zmogum, nors 5min pasisneketi, kad ir jo nematant, bent kad myliu pasakyciau….
lijana
Kad ir kaip nerealiai tai nuskambėtų, bet tu gali su tuo žmogumi pasišnekėti mintimis. Pabandyk. Ir dar. Šitas skausmas atveria naują patirtį ir naują požiūrį į gyvenimą. Atsiranda naujos vertybės. Mes skausmingai gimstame tarsi iš naujo, su tikro skausmo patirtimi. Nuo to tik paaštrėja visi pojūčiai. Tiek, kiek jaučiame skausmo, tiek pat galime pajusti ir džiaugsmo.
xxxxx
…Todel butina myleti artima kiekviena gyvenimo akymirka,nes kai ji staiga prarasim, visa savo likusi gyvenima turesim gailetis kad buvom šiurkštus,ir ne skirem jam šiltesnio demesio.Teks graužti sau alkunes ir krupčioti naktimis,nepades net viso pasaulio ašaros,neprikels brangaus žmogaus,ir tu negalesi jam ištarti,-ATLEISK….
Toma
deja jau pavelavau ir dabar net neisivaizduoju kaip sustabdyti asaras