………rasau sita laiska ir nezinau ar ji isiusiu, nezinau ar mane suprasti gali kasnors, nezinau ar verta, ar reikia kaskam pasakoti tai kas dedasi tavo viduje, ar reikia kanors uzkrauti savo problemom……..po truputi kaupiasi asaros akyse, nezinau…ir vel pavasaris, jis dar tik ateina ,o as jau vel verkiu, jis kasmet man atnesa begalini liudesi……..tik va per siuos metus labai atbuko mano jausmai, visada viska laikau uzgniauzus ir neleidziu pasireikst, na bent jau stengiuosi to nedaryti, nebemoku verkti, noriu, bet nebegaliu, gal sitie zodziai leis man tai padaryti…..as begalo bijau zmoniu, istikro tai ne svetimu kokiu, o butent savo draugu, paskutiniu metu man atrodo, kad jie tik ir taikosi progos mane iskaudinti, pazeminti, mane uzgincyti, nusodinti ir tik is manes pasijuokti, bijau ju nenoriu kenteti, nors istikro nezinau ar tai ka sakau is tikruju vyksta ar man jau taip tik atrodo…….bijau ju juoko, baisu kai sedi uz nugaros ir snabzdasi, atrodo visad kaska suka pries mane, nezinau, gal man truksta kaskokio demesio, man truksta kasko salia, kam galeciau isipasakoti, kalbeti nepertraukiama zodziu kad tu jau atsibodai, negirdeti tokiu fraziu kaip : ji mane nervina-ji labai daug kalba………..noreciau uzsidaryti viena savam pasauleli, na gal dar labai noreciau apsikabinti tave, nes jauciuosi tokia vienisa kokia dar turbut nesijauciau niekada gyvenime, nebegliu pakesti to kasdienio grubumo, nukreipto pries mane, atrodo kad visai nepazystamas zmogus butu zymei saugesnis, nes as dabar bijau, bijau…labai bijau savo draugu……..as nenoriu vel buti iskaudinta……..
o dar labiau bijau, kad ir vel pavasari, o as ir vel skestu savo liudesy..negi taip bus visada…?
Related Posts
7 komentarai
siap zmogus
Tu teisi, tau tikrai reikia kazko, kam tu, be jokios baimes, be jokio skausmo, galetum lengvai issipasakoti… Papasakoti visas savo problemas, visas bedas, visus jausmus..kad galetum issipasakoti visa save.. Nes jei ir toliau taip viena busi, tave tas skausmas, ta baime galutinai uzvaldis… Ir jei tuo metu neturesi nieko salia, neiko kas galetu tau patarti, padeti, iskalsausyti, tai tavo gyvenimas jau nebus paprastu gyvenimu.. Jis bus skausmu, baime, nevyltim..
Taciau patikek, tokiu zmoniu, kurie isklauso, pataria, padeda tikrai yra… Tik nereikia uzsidaryti savame mazame pasaulyje… nereikia visus atstumti.. reikia kazka ir priimti… Mano patarimas – surask zmogu, kuris tave suprastu tokia, kokia istikruju esi…Ir tada galbut tavo gyvenime atsiras ir sviesiu spalvu…
kolega
tau reikia issikalbet apie savo baimes ir panasiai, bet geriau kad tas zmogus butu nepazystamas, nes jam apie visa tai butu pasakoti daug lengviau…tinkamiausias zmogus manau yra psichologas…tau jis tikrai pades, galesi jam issipasakot…nes taip kenteti yra be galo sunku. paklausyk mano patarimo ir nebekentek:)
siaip
panas i rimta problema… netgi i paranoja. reiktu tau pakalbeti su kazkuo, kuo tikrai pasitiki, pasipasakoti apie savo baimes, kurios, tikiu, labai tau trukdo gyventi normalu gyvenima. siaip nebijok nueiti ir pas psichologa, gal jis tau gales padeti.
o siaip-paziurek, koks grazus pavasaris… nors kai kam jis atnesa tik depresija, kaip tau…sekmes tau, nepasiduok.
Airida
Kai kam pavasaris, o kai kam tik dar baisesnis liūdesys…
Visisškai suprantu, nes ir aš tą patį jaučiu, noieko nesinori tik pasislėpti giliai nuo visų, kad nieka nerastų, nematytų, negirdėtų…….o tada garsiai, garsiai išsiverkti nes savo problemų neturi kam papasakoti……o ir su prasti niekas nesupras…..
Tad gyvenkim kol dar gyvenasi……ir pagalvok, kad TU ne viena…. ir daug nusivylusių………nerandančių išeities…………
Rita
Vakar man norėjosi verkti… Toks žmogus, kuriam aš viską pasipasakodavau nuo vaikystės, ir kuris mane visada išklausydavo ir patardavo buvo (ir yra) mano teta. Tik… Pradėjo gerti… Išsilavinusi moteriškė. Nepasisekė – liko be darbo. O amžius jau – 55. Nei šeimos, nei santaupų. Kodėl pasakoju? Kad pagalvotum, jog visada yra žmonių, kuriems blogiau, negu tau. Norėk ne tik išsipasakoti, bet ir išklausyti. Ir liūdesys praeis.
patareja
nebijok viskas susitvarjys tai tiesiog mazyte depresija. nesistenk galvoti apie blogus dalyku, gyvenk tik sia diena ir negalvok kad visi apie galvoja tik blogai. stenkis buti geros nuotaiko ir visad sypsotis, nuo to tau paciai pasidarys geriau gyventi. sekmes atrandant save 🙂
the 69 eyes
Pas mane tas pats..skaitydama vos neverkiau..Ka as galiu pasakyti, nesedek taip, tu pagalvok paskutinis menuo ir vasara..laisve, nuotykiai, naujos pazintys..tai pasiketimu metas ir dazniausiai tik vasara gali kazka keisti..pailseti nuo tu paciu iki gyvo kaulo igrysusiu veidu, pabegti nuo kasdienybes..as sakau jog tu labai neliudek pasistenk apie tai negalvoti geriau pamegink uzsimirsti moksluose;)ir siap tikrai tokiu kaip tu yra daug..hmm..as irgi neturiu geros drauges ar tikru draugu..tiesiog yra keliata artimu mano sielai zmoguciu ir uz tai as juos myliu..laikykis mergyt, visiem buna sunkus metas..