-Klausau.
-Labas,saulyte, ką veikinėji?
-Nieko,kas tave sudomintų.. -Šiaip taip pralemenu.
-Nesiseka man šiandien.O ką tu pasakysi?
-Liūdžiu be tavęs.
-Tai jau taip. Šiandien nesusitiksime,turiu daug darbo.
-Nu aišku..pasuksiu veliau. Iki! Myliu! Pasibaigė pokalbis.
Ir kodėl aš tau pamelavau? Nei man daug darbo, nei ką. O gal čia kalta..nuojauta.. Kodėl ir vėl mane ji kankina? Ir kodėl dažniausiai pazintys pasitvirtina? Pasidarau puodelį arbatos ir kažko pirmas kartas laukiu.. Praėjo valanda, tai ką nuojauta, patikrinsim ar šįkart nemeluoji? Drebančioms rankom sugraibau mašinos raktelius, tašę ir spynoje pasuku raktą..Štai aš jau mašinoje,iš tašės išsiimu gumą, ne orbit kaip įprastai,o hubba bubba..Hmz jaučiu ir guma turės savo misiją. Lekiu dideliu greičiu, gal mentai pagaus? Tegul pabando, taip ar taip išsisuksiu, nusišypsosiu ir būsiu paleista, juk tą moku.. Sėkmingai privažiavau tavo namą,langas praviras..Aha tu namie! Tyliai pabaladoju į duris. Jas atidaro tavo mama. Mane sutrikdo pirmas kartas jos žvilgsnis,lyg išsigandęs,lyg kažko atsiprašydamas. Apsikabinu ją – viskas gerai, tyliai tariu. Sliūkinu link tavo kambario durų. Kišenėje atsiduria ranka..cha palikai vakar raktus pas mane nuo savo kambario, aš mačiau, bet nieko nesakiau. Ir vėl cia įsipainiojai tu, nuojauta? Nervingai kramtau gumą ir patyliukais praveriu duris…Pasigirsta švelni muzika ir dejavimas. Įžengiu. Nei tu, nei ji manęs nepastebit. Išpūčiau didžiulį burbulą iš gumos..Ir jis sprogo. Turbūt tokia buvo gumos misija. Tu pašokai lyg šaltu vandeniu nulietas ir į mane pažvelgei pažintys ėriuko akimis. Į tave įdėbiau savo žvilgsnį, kurio neperneša niekas, net tu per tiek metų prie jo nepripratai.Jis toks šiek tiek piktokas, atšiaurus, šaltas, bet labai gerai degina..Pažiūriu ir ją.
Galėjo ir geriau – pagalvoju. Eiti iš tavo kambario? Ne, geriau pastebėsiu, kaip jūs rengsitės, kaip ta nuvalkiota kalė ir tu, jos ir taip ištampytos vietelės platintojas rengsis. Nedrįsti nieko pasakyti? Ir nereikia!Ironiška šypsena atsiranda mano veide. Išsitraukiu iš rankinės piniginę ir mąstau, kiek tai valkatai duoti pinigų, kad tave palinksmino? Beje, manau, tai nebe pirmas kartas, o eilinis melas.
-Kiek tu save įkainotum? – paklausiu aš.
-AAAA.. -kažką burbi.
Žinai, nemokėsiu tau už tokį nuvalkiotą kūną. O gal tu ir neimi pinigų? Gal tiesiog sieki skylės platumo rekordo? Nebe daug ir trūksta. O tu visas drebi,lyg nori kažką pasakyti, bet nedrįsti. Na ką, pakaks šiandienai vaizdų? Numetu tau tavo kambario raktus ir lepteliu:
-Kitą kartą pažintys, kad kas nors neužtiktų, bent galėsi užsirakinti. Uždarau kambario duris. Tavo mama,ji verkia..Viską ji supranta. Apsikabina mane, suspaudžia. Išeidama nusišypsau, suprato,kad tai reiškia sudie. Rakinu mašiną ir staigiai pagauni mano ranką.Bandai aiškintis,atsiprašinėji,dar bala
žino ką šneki.Nesiklausau, neįdomu tik įvedu į tave Tą Žvilgsnį ir ironiška, vos matoma šypsena. Ištrūkstu iš tavo „nasrų”, sėdu į mašiną ir užsirakinu dureles. Minutę pastoviu ir lekiu kuo greičiau pirmas kartas nuo tavęs.. Telefonas nerimsta, vis skambini. Gal išjungti? Ne, neišjungsiu, geriau nekelsiu, pasikankink ir tu! Ką toliau daryt, tokios mintys mano galvoje? Ir štai aš jau parduotuvėje, nusipirkau 2 butelius vyno. Nuvažiuoju į mūsų pamėgtą vietelę. Vyną maukiu kaip vandenį. Norisi verkt? Ne! O kam? Kam nors reikia mano ašarų? Na gal tau, bet tu ju negausi.. Galu gale
vos vos nusišypsau..Nuojauta ir vėl manęs neapgavo.
