Du romantiski vakarai prie juros su nepazistamuoju

Ta vasara, kai as vaziavau pasilseti su giminemis prie juros, as nesitikejau nieko kito, tik poilsio. Juk as ka tik baigiau mokykla, islaikiau egzaminus, be to, begau nuo vaikino, kuri namuose isimylejau. As maniau uzmirsianti ji tik toli nuo namu. As norejau gerai pailseti ir puikiai praleisti laika, juk prie juros buvau taip seniai, pries keleta metu.
Nuvykusi as pamaniau, kad bus tikrai smagu, nes vien ko vertas buvo tik juros osimas… As vaiksciojau pakrante, galvojau apie savo gyvenima, apie įi, ta, kuris liko namuose, ir supratau, koks vis del to yra sunkus gyvenimas. Kaip sunku pabegti nuo saves ir savo minciu, bandyti galvoti apie tai, ka noretum, o ne apie tai, kas tavo mintyse.
Pirmaji vakara as vaiksciojau kurorto gatvemis apie nieka negalvodama. Aplink save maciau daug laimingu zmoniu ir pati buvau laiminga. Netiketai isgirdau balsa uz saves. Kai atsisukau, as pamaciau sviesu vaikina ir jo akis, nuostabias akis, kurios tarsi sypsojosi man ir buvo tokios pazistamos. Ir siaip, jis buvo tiesiog idealus, kaip is zurnalo virselio.Deja, as maciau ji pirma karta. Mes susipazinom ir jau kartu vaiksciojom gatvemis, bet tuo pat metu, net nejausdami, mes begome nuo zmoniu. Nors vienas kito nepazinojom, jau ta pati vakara mes sedejom kopose prie juros susikibe uz ranku. Ziurejom abu i jura, zvaigzdes ir dziaugemes budami kartu. Ta vakara mes issiskyreme velai, bet neliudejom, nes issiskyrem su viltimi vel susitikti.
Sekancia diena mes susirasinėjom sms zinutemis, bet taip ir nesusitikom, nes as ne taip ji supratus pamaniau, kad jis tik zaidzia su manim. Veliau supratau esanti neteisi ir labai gailejausi del savo poelgio. Gailejausi, bet nusprendziau viska palikti savo vietose. As zinojau, kad daugiau jo nebepamatysiu ir negalesiu sau to atleisti, bet tylejau.
Trečiaja diena as atsitiktinai ji pamaciau gatveje, bet nusisukau ir toliau ejau, lyg jo nematydama. Jis vis tiek priejo ir mes susitareme susitikti dar ta pati vakara. As buvau laiminga, nes nuo mano sirdies nusirito didziulis akmuo.
Mes ir vel kartu.
Velai vakare susitikome ir vel susikibe uz ranku nuejome prie juros. Mus gaube naktinis dangus, zvaigzdes ir juros osimas. Mes sedejom apkabine vienas kita, kalbejom apie save, mokykla, draugus. Jis gloste man veida, plaukus, rankas, atrode, kad tai amzinybe, kad sis vakaras niekada nesibaigs ir mes taip sedesime amzinai. Mums nieko netruko, mus silde vienam kito artuma. Dar akimirka ir jis jau buciavo mano lupas. Buciavo taip karstai, svelniai, bet kartu ir aistringai. Kai musu liezuviu galiukai susilietė, mes abu suvirpejome. As jauciausi, kaip sapne ir nenorejau is jo pabusti. Mes gulejome ant smelio ir megavomes vienas kitu. Bet buvo jau po vidurnakcio ir man jau reikejo eiti namo. Tada mes pakilome nuo salto smelio ir apkabine vienas kita ejom namu link. Daug kartu eidami sustodavom ir buciuodavom vienas kito lupas, arba paprasciausiai stovedavom apsikabine. Daug kartu, nes zinojom, kad vienas kito nesutiksim jau niekada. Koks sunkus buvo tas issiskyrimas, kai prie mano namu reikejo pasakyti vienas kitam sudie amzinai… Laikas ejo, o mes vis dar nepaleidom vienas kito is savo glėbiu. Dar keli buciniai ir as stebejau ji nueinanti tuscia gatve. As maciau ji paskutini karta.
Naktis buvo bemiege, nes as galvojau tik apie ji ir laika praleista kartu. As tarsi dar jauciau jo lupas salia savuju, bet jo salia jau nebuvo.
Ir stai, as jau namie. Visos tos dienos atrode man, kaip labai grazus sapnas, o realybeje – kancia. Kiekviena diena suskambus telefonui ir ekrane pamacius jo varda, mano veidas paplusdavo asaromis. Ir šiaip, as sededavau uzsidariusi namie ir verkdavau. As taip jo ilgejausi, o juk net nemaniau, kad begdama nuo skausmo galiu sutikti dar didesni skausma. Viskas būtu buve gerai, jei jis vis dar būtu gyvenes Lietuvoje, bet juk jis turejo po savaites issikelti gyventi i uzsieni.
Siandien man jau geriau. Po truputi uzsimirsta jo veidas, akys, sypsena. Po truputi as isilieju i savo ankstesne rutina. Laikas gydo sia gilia zaizda, bet as zinau. As zinau, kad niekada jo nepamirsiu. Nepamirsiu jo svelnaus zvilgsnio, prisilietimo ir tu dvieju nuostabiausiu mano gyvenimo naktu, kurias praleidau su juo. As niekada nepamirsiu jo…