Kailių gaminiai dėl medžiagos, iš kurios gaminami, susilaukia ypač daug skirtingų nuomonių. Vieni gina gyvūnų teises, kiti teigia, kad nešioti drabužius iš gyvūnų kailių visiškai normalu ir tai daroma jau tūkstantmečius. Kailiniai vienokia ar kitokia forma visada buvo madingi, todėl dizaineriai įvairiais būdais mėgina išvengti kritikos dėl šių drabužių, nes juos ir tokio tipo detales siūlo naudoti bet kokia proga.
Kita vertus, ne visi mados kūrėjai naudoja tikrą gyvūnų kaili. Pavyzdžiui žymių mados namų atstovų, tokių kaip Chanel ar Nina Ricci, kolekcijose randami tik dirbtinių kailių gaminiai, kurie net gerai treniruotai akiai sunkiai atskiriami nuo tikrojo kailio. Yra ir tokių kūrėjų, kurie gamyboje naudoja tik triušio ar ėriuko kailį, t. y., tokį, kuris lieka panaudojus mėsą.
Kailių gaminiai, ypač kalbant apie drabužių gamybą, rodo, kad visuomenei reikia prabangos. Tuo tarpu gyvūnų teisių gynėjai aktyvistai yra priešpastatomi prieš faktą, kad drabužių pramonėje naudojamas kailis yra dirbtinis.
Svarbiausia kailių savybė yra ta, kad jie pagražina bet kokią aprangą. Jei spintoje jau kurį laiką guli senas, pabodęs, nunešiotas megztukas ar paprasta megzta suknelė, nedidelė kailio aplikacija gali šiuos drabužius prikelti naujam gyvenimui, paversti originaliais ir mėgstamais.
Gyvūnų kailių gaminių priešininkai teigia, kad net ir dirbtinio kailio naudojimas yra blogybė, o tokius gaminius pirkdami žmonės nori tik pateisinti save. Jie nori jaustis gerai dėl to, kad perka būtent šį produktą, užuot žiūrėję į mados pramonę ir suvokdami šį reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą.
Kalbėdami apie tuos dizainerius, kurie naudoja kailį, kuris lieka panaudojus gyvūno mėsą, gyvūnų teisių saugotojai sako, kad negali būti suvalgyta tiek triušienos, kad būtų patenkinta visa mados pramonė. Taigi šis būdas nėra etiškesnis už įprastą gyvūnų žudymą tik dėl kailio. Anot jų net ir dirbtinio kailio naudojimas gali paskatinti, kad tikrų kailių gaminiai būtų labiau naudojami. Juk jei žmonės mato, kad kailinius dėvi kiti, jie irgi jų užsinori, taip didėja paklausa ir palaipsniui tai tampa mada. O tada nebe taip ir svarbu, tai natūralus ar dirbtinis kailis.
Dizainerių, kurių kolekcijose svarbią vietą užima kailio gaminiai, ir gyvūnų teisių saugotojų kova yra nesibaigianti. Kiekvienas mūsų turbūt turi asmeninę nuomonę apie tai. Kad ir kaip ten bebūtų, pas daugelį spintoje kaba kailiniai, laukdami žiemos. O jais reikia deramai pasirūpinti, kad galėtumėte dėvėti ir kitą sezoną. Taigi, pateiksime keletą patarimų, kaip tinkamai rūpintis kailiniais.
Ilgo plauko kailiai linkę veltis, todėl ties rankogaliais ir šonuose rekomenduojama juos atsargiai pašukuoti metalinėmis šukomis nuo kraštų į vidų. Ilgus plaukus reikia šukuoti pagal, o trumpus – prieš. Į kiekvieno kailio odą yra įtrinta specialaus riebalų mišinio, kuris teikia gaminiui minkštumo, elastingumo ir padeda ilgiau išlaikyti savo gerąsias savybes. Laikui bėgant šis mišinys prapuola, todėl reikėtų nunešti daiktą į cheminę valyklą, kad odą vėl įtrintų. Po tokios procedūros kailiniai vėl atrodys kaip nauji. Veikiami šviesos tamsūs kailiai nublunka, o balti pagelsta, todėl ne sezono metu stenkitės laikyti juos tamsioje patalpoje, įvilktus specialų drobinį ar medvilninį užvalkalą. Kailių gaminiai, kurių plaukeliai balti, pvz., šermuonėlių, baltosios lapės, audinės, nuo šviesos labai greitai gelsta, todėl juos reikėtų laikyti išverstus į kitą pusę.
Kailinius kabinti reikia gana erdvioje vietoje ant tvirtos plačios pakabos, kad nesideformuotų pečių linija, o svoris tolygiai pasiskirstytų. Kad apsaugotumėte kailinius nuo kandžių, nepurkškite priemonėmis nuo vabzdžių, o geriau į užvalkalą su jais įdėkite džiovintų apelsino žievelių arba tabako lapų. Kai už lango vėl prisnigs, spintoje kabėjusius kailinius atgaivinkite, patiesdami juos ant švaraus sniego kailiu į apačią ir išmuškite.
