Nera vaisto nuo meiles, nebent tik myleti dar labiau…
—————
Meile neklausia tavo vardo, ir kiek tau metu nesvarbu… sustoja ji ties tavo langu, ir tyliai sako – ateinu…
—————
Padovanok man miela uzmirsta zodi, kazka labai paprasto, kazka visai nereiksmingo, kaip balsa lapo, kuris spali vienas laikosi ant medzio… Padovanok man zodi.
—————
Jei tu butum angeliukas ir gyventum danguje, tai as buciau tas velniukas, kuris gundytu tave.
—————
Pakilo rytmecio vesa ir nusileido ant kalnu rasa. Laselis mazas tu esi kurs zvilga spindi is toli. Noreciau i rankas paimt, priglaust ir svelniai apkabint.
—————
Nusisipsok, uzmerk akis, tegu tai bus tau paslaptis, tokia svelni kaip ta pusnis, kur gime pirmas bucinys..
—————
Virs manes zvaigzdetas dangus… pries mane tyli jura… tik kazko man truksta… man truksta taves…
—————
As nezinau, ko liudi mano siela, as nezinau kas paverge mane, man be taves gyventi nebemiela, man be taves pasaulio nebera..
—————
Tos ilgos naktys be menulio, padangej pilna debesu, bet niekada as netikejau, kad be taves bus taip sunku!
—————
Zinok kad meile aukso perlas, zinok kad meile paslaptis, zmogus be meiles aklas vergas, o ir gyvenimas tartum naktis..
—————
Prasiau Dievo geles – dave darzeli. Prasiau Dievo oboulio – dave soda. Prasiau Dievo medzio – dave miska. Prasiau Dievo meiles – dave tavo telefono numeri…
—————
Buk Tu laiminga, kaip saule patekedama. Buk skaidri, kaip ezero vanduo. Buk saldi, kaip bichiu medus. Tu tik buk… salia manes…
—————
Zuikute!!! Man sirdi sopa nuo jausmu, kuriuos giliai as Tau jauciu! Uzmirsti ju as negaliu, nes mirsiu greitai as be ju.
—————
Kai Tu gimei, lijo lietus. Bet tai ne lietus, tai verke dangus. Kad prarado dar viena ANGELELI…
—————
Kiekviena karta saulei nusileidus, Paskestu as graziuose sapnuose, Tu begi auksinius plaukus paleidus, Tutirpsti meiles svajose…
—————
O as tikejau tavo meile, tikejau zodziu grazumu, bet visa tai tiktai apgaule, kaip sniegas vasaros laike…
—————
Kam gyventi, jei gyvenimas trumpas? Kam myleti, jei meile kancia? Kam sakyti, kad myli mane, jei rytoj pasakysi, kad ne?!
—————
Ateis tamsi naktis, visi ramiai miegos, tiktai mana sirdis apie tave galvos…
—————
Noreciau laime dovanot, deja, as pats jos neturiu, karstai noreciau pabuciuot, bet per mobilu negaliu…
—————
Saulute pabego kazkur tai toli, mane paskandino giliam liudesy. Man truksta taves, tu nuostabi, noreciau kad butum arciau nei esi…
—————
Sutiksiu as tave sapne, apkabinsiu nejucia. Zvaigzdes po kojomis patiesiu, su Tavo lupom susiliesiu. Atsikeliu as ryte, ak, ak, kaip gaila, buvo tai sapne!!!
—————
Ar zinai, kodel saules zuikuciai linksmi?! Nes siam pasauly Tu esi!!!
—————
Ar zinai, kodel saules zuikuciai tokie linksmi? Todel kad siame pasaulyje Tu esi! Ar zinai, kodel menulis ziuri zemes kryptim? I Tave! Jis juk ziuri kartu su manim!
—————
Jei baltos snaiges kris ant tavo veido, sviesus menulis tau buciuos akis, prisimink, kad kazkur pasauly yra del taves plakanti sirdis!
—————
Kai asaros uztvindo melynas akis ir nieks nepasakys, kad mano meile niekad jau negris ir liks pasaulis praeity, tol, kol ta asara sirdy paskes toli toli toli…
—————
As ne viena, o tu vis stovi ir kazko lauki. As vel liudna, bet tu ir vel paguodi mane. As kartais linksma, bet tik kai tu buni salia. Tad niekur neik, liki salia…
—————
Myledami gerimes vien savo paciu sukurtomis iliuzijomis…
—————
Trim dalykais pasizymi zmogus:siela,protu ir kunu.Sielos trauka gimdo draugyste,proto trauka-pagarba,kuno trauka-geisma.Susijungus visoms trims gimsta mejle…
—————
Kol nesutikau taves, as niekad sito dar patyrus nebuvau – kad ateina meile ir palieka zemej ir sirdy sviesiau!
—————
Asaru upeliais plaukia dar viena diena,-isejai „sudie” netares – sieloj tustuma…
—————
Daugel asaru islieta… Daug karstu minciu… Atminimuose belieka… zodziai be raidziu…
—————
Tavo veido svelnus bruozai, ranku siluma, tavo mintys…Tavo zodziai…Mano vienuma…
—————
Atleisk, kad as tave mylejau, atleisk, kad as tave trukdziau, atleisk, kad as tavim tikejau ir tik siandiena viska supratau…
—————
Atleisk, gyvenime ne taip jau buna, o as nedaug tau blogo padariau… Tad stengiuosi is kelio pasitraukti vien tik todel, kad butu tau geriau…
—————
Ar zinai kodel sypsosi saule, ko pasaulis toks siandien sviesus? Tai todel, kad margajam pasauly, mes atradom silciausius jausmus!
—————
Ateik siandien i mano sapna ir as tau parodysiu tiesiausia kelia i zvaigzdes. Leisk tave pajausti ir as visa amzinybe busiu tavo…
—————
Priglusk prie mano lupu ir isbuciuok akis…Sirdis tau tyliai „myliu” pasakys…pajuski siluma sapnu, nes tik per juos teateinu…
—————
Ateis tamsi tamsi naktis, o su naktim ir sapnas atkulniuos, kuriame visi man bus vienodi, taciau tave as atpazinsiu is aki?, kuri? pamirsti niekaip negaliu?
—————
Uzmerk akis, nusisypsok, pajusk kaip as tave buciuoju, ir apie nieka negalvok – sia nakti tau padovanoju…
—————
Sianakt dovanoju tau zvaigzdes? juoka is laimingos praeities? kvepiancias svajonemis geles ir dalele liudincios nakties??.saldzi? sapnu?
—————
Begu begu takuciu ir tave drauge kvieciu: susitiksime sapne – pabuciuosi tu mane. O dabar greiciau i lova, eik miegoti, kazanova! Labanakt!
—————
Buk gele, tik ne kiekvieno skinama ir prie sirdies segama !
—————
Gyveni, kad mirtum! Mirsti, kad gyventu kitas. Tokia gyvenio prasme man nepatinka, o su tavim mergyt, mano gyvenimas prasmingas, tik su tavim jauciuos laimingas!
—————
Kiekviena karta atsikeles, as zinau, kad ir tu atsibudai ir nors man salta, mane sildo tavo man jausmai!!!
—————
Saukiu per miegus tavo varda. Sanuoju, kad mes ir vel kartu. Jauciu as vel ta pati jausma, kad be taves gyvent as negaliu!!!
—————
Nurimo vejas, visur tylu aplink,girdziu tiktais kaip plaka tavo sirdis arti. Tu susnibzdejai man kazka grazaus, as neistveriau ir pabuciavau!
—————
Tu nezinai, kiek as miegojau, kaip as atrodau ir jauciuos, bet zinok, kad mano mintyse tu busi nuolatos…
—————
Tu juk zinai, kad mano sirdutej busi azinai, tu zinai, kad man patinki labai, bet, turbut, nezinai kad man esi reikalinga labai!!!Nes as myliu tave labai…
—————
Tu zinai kaip as jauciuos blogai, kodel man nesiseka taip, kodel as vienas visalaik, kodel manes nemyli taip kaip as myliu tave labai!!!?
—————
Noriu apkloti Tave siltais meiles sparnais, apkabinti karstai karstai.. Pabuciuoti tyliai tyliai ir svelniai, kad net pavydetu balti angelai!!!
—————
Saulute pakilo anxti rytuose, menulis pasiliko giliai po zeme.. Kur mano meile? ..O ji kazkur laukia, kol rytas ateis ir pazadins v?l ja saldziais buciais…
—————
Markt akyte, duoks rakyte – pabuciuoti noriu ja! Noriu svelniai apkabinti ir pabust visai salia.. Taip arti, jog Tu pajustum mano sirdi plakant Tau.. Tau vienai…
—————
As uztrenkaiu sirdies vartus ir saugiai paslepiau raktus. Mergyte tik nusisypsojo ir durys jai atsilapojo!!!
—————
Noriu i tavo glebi beprotiskai noriu… Mintyse karstai tave buciuoju!!!
—————
Ant stogo krasto vaiksto miegas. Jo zydros zydros akys ziuri i mane ir mano basos kojos sala, nes vel sianakt miegu vienas!!!
—————
Tu mano meile, dziaugsmas ir svajone, tu mano nuostabus sapnai, myliu tave kaip galima myleti zmogu, myliu tave dabar, o gal ir amzinai!!!
—————
Isivaizduok, karsta diena, ledukas slysta tavo krutine. Nors ledas saltas, bet meile tai karsta, be to ledukas mano dantyse!!!!
—————
Prieblanda, aplink tyla… tavo lupos, jos jau cia… prisiglaudzia, nuramina, vel uzkaitina, vesina… tam nera jokiu ribu – tai lyg jura be krantu…
—————
Labas rytas, mano saule, tikiuosi sapnai buvo saldus ir esi zvali, nes ketinu isbuciuoti tavo gaivu kuna. Buckis, buckis, buckis…
—————
Vakaras – tai metas kada viskas nurimsta ir apsigobia meiles skraiste, tada isimylejusios sielos skuba viena pas kita, kad galetu dziaugtis begaline meile…
—————
Kartais mintimis i rytoju vaziuoju, kartais kaip vaikas kvailioju, kartais tavo varda sapnuoju, kartais tavo zvilgsni medzioju…
—————
Atejus rudeniui saltam, sustingo laikas trumpam, upes teka vis ramesnes, sirdys tampa vis siltesnes…
—————
Grazioji feja, graziom akim…Sapnuok draugus pavargusiom mintim…Prabudus anksti ryte tu pazinsi jausmus, kai svelni sirdies ranka pasibels i tavo namus.
—————
Jei pazvelgsiu as aukstyn i tavo dangu, jei silta zvaigzde nukris ant mano ranku, jos keista viltis pateiks man vilti, jog turiu surasti kelia i tavo sirdi.
—————
Atsalo ant stalo kava, Uzmigo man meile visa, Mano sirdis dziaugsis ir dainuos, bet niekas to nesuzinos…
—————
Kai suvilios tave vaikino akys, o sieloj bus taip gera ir ramu, atmink, kazkas yra pasakes – pamilti lengva, o mylet sunku…
—————
Kai saule i jura nugrimsta, tamsa apkabina gatves… Kazko man sirdis neberimsta, galbut, kad ilgiuosi taves…
—————
Jei tu gyvensi simta metu, as noreciau simta metu be vienos dienos, tada man netektu gyvent be taves nei dienos.
—————
Kas yra gele be saules, kas yra zeme be be dangaus? Kas esu as be taves, stai kodel tau sakau kad myliu tave.
—————
Tu toks, kurio man… Tu toks, kuris nieko… Tu toks, kad as negaliu… Tu toks mazas, kaip… Bet koks tu bebutum, vis viena esi man…
—————
Meile lyg karas – lengva pradet, sunku baigt, neimanoma pamirst…
—————
Drugeliui reikalingi sparnai, ledkalniui – saltas vanduo, man – tu.
—————
As myliu tave nuo zemes iki menulio…
—————
Jei tavo sirdis butu kalejimas – noreciau buti uzdarytas jame iki gyvos galvos.
—————
Seseliu karalystej mes zaidziam slepynes, aistra, svelnumas, meile paslepti po bejausmem kaukem… ir asara nurieda, tik asaru cia nieks namato…..
—————
Sianakt as pasiversiu nakties seseliu ir kartu su naktiniais drugiais iskrisiu pro praverta nakciai tavo langa…
—————
Noreciau… justi tavo kvapa, noreciau… as kas ryt pabust salia taves, noreciau… saule tau nuskinti, noreciau…. kad noretum tik manes……
—————
Tarp ziauriu gyvenimo verpetu,klajodama as tave sutikau,ir suzaveta Tavo zodzio,karstai tave pamilau!!
