Aš jį myliu, bet praradau.. Prašau patarkite.

Bendravau su vienu vaikinu. Jam aš buvau viskas, jis visuomet man nusileisdavo, būdavo geras, labai jam patikau, bet aš dar buvau nepamiršusi buvusiojo ir negalėjau pamilti šito vaikino. Kažkada aš jam pasakiau, kad nepamiršau savo ex, žinoma, tai jam buvo skaudu. Per mūsų paskutinį susitikimą aš supykau ant jo, nes jis pasiskelbė savo draugams, jog mes kartu. O aš to nenorėjau, nes nenorėjau, kad sužinotų tai mano ex. Tą patį vakarą jis man davė savo apyrankę ir sakė, kad pasilikčiau, nes tai bus proga dar susitikti. Po to visą savaitę su tuo vaikinu nenoriai bendravau, nesusitikome. Savaitgalį buvo mieste šventė, aš nuėjau pas vieną draugą į butą, kuris turėjo nupirkti gerti alkoholio. O ten stovėjo tas mano vaikinas, kuris buvo dėl manęs pametęs galvą. Aš į jį nekreipiau dėmeio, tą vakarą prisigėriau, rūkiau, vėmiau prie jo akių, į jį nekreipiau dėmesio, jis buvo priėjęs, norėjo mane prižiūrėti, nes nekaip jaučiausi, bet aš jį atstūmiau. Po to flirtavau su jo draugais. Nežinau kodėl taip elgiausi. Kitą dieną man buvo labai gėda, parašiau jam, apsipykom. Po savaitės jaučiau, kad jis man reikalingas. Atsiprašinėjau, prašiau, kad grįžtų, o jis sakė, kad jaučia baimę, nors labai manęs pasiilgo. Nenuėjau tuomet pas jį, nes jis gyveno vasarą sode, o aš nežinojau kur tas sodas. Aišku, tai ne priežastis, bet visgi nenuėjau. Mes lankėme tą pačią mokyklą nuo šių metų ir kai jį pamačiau per rugsėjo 1-ąją, man viskas vėl sukilo. Po to rašiau jam, skambinau, prašiau, kad susitiktume, kad grįžtų. Jis sakė nenori, nes nenori šiuo metu merginos, bijo kad vėl taip pat elgsiuosi ir turi ir kitų žmonių, su kuriais gali šiltai bendrauti, sakė, kad viskas tarp mūsų baigta, kad nerašyčiau, nes jam nusibodo tie prašymai. Bet aš vis pažvelgdavayu į jo apyrankę, į prisiminimus, į tas žinutes, parašytas su meile ir norėjau jį susigrąžinti. Nutariau pas jį nueiti į namus (mokslo metais jis gyveno bute, kuriame aš esu buvusi). Labai bijojau, bet nuėjau. Apkabinau jį, verkiau jo glėby, prašiau, kad grįžtų. Pasakiau kad myliu jį. Jis kartojo, kad nenori merginos, kad neturėtų tam laiko.
Po kelių dienų, ryte einant į mokyklą, aš ėjau už jo. Prie pat mokyklos durų jis atsisuko, atidarė duris, sustojo ir laukė kol aš praeisiu. Žiūrėjome vienas kitam į akis, netardami nė žodžio.
Dabar nežinau, ką man daryti. Noriu jį susigrąžinti. Dabar, kai jį praradau, žinau kiek jis man reiškia, kokia būčiau, jei jį turėčiau. Aš vėl šypsočiausi. Dabar jau du mėnesius nieko jam nerašiau, net nesisveikiname. Prašau, patarkite ką man daryti, kaip jį susigrąžinti, nes nebežinau ką man daryti. Aš myliu jį.