Kodėl gyvenime taip būna?

Sutikau zmogu pries 5 metus susipazinome per jo sese … Nuo tos dienos kaip susipazinom negalejom vienas be kito gyvent nepraejus pusei metu pradejom kartu gyvent nes atrode taip geriausia ..atrode visas pasaulis vien tik apie ji nebemaciau nieko daugiau nebegyvenau o egzistavau del jo ne del saves … man nebereikejo nieko daugiau tik jo nemaciau saves nei kaip atrodau nei kaip jauciuosi nei negirdejau aplinkiniu …praradau draugus tik vieniintele drauge kuri mane isgelbejo liko , per plauka ciut nepraradau ir seimos nariu … kadangi jis pavydedavo viskam ir visada manes …
is pradziu kaip ir pas visu santikiuose buna grazu ir miela begant laikui prasidejo egrasivumas, isvazinejimas su draugialiais negryszimas namo po pora keleta paru …
norejau jam tik gero bandziau sutvarkyti jo gyvenima nes turejo siokiu tokiu problemu daviau viska ka galejau ..parodziau ko gyvenimas vertas ir ka imanoma turet jai tik ira noras … bet jam nieko nereikejo galu gale as tapau tik daiktas nuosavybe be kurios jis gyvent negalejo ir su manim tai pat …izedinedavo skaudindavo kaip tik saudavo i galva…
akla buvau daugiau kaip tris metus ir muse ir buvo visokiu nuansu as vis atleistadavau nes norejau kad pasikeistu ,nes siejau visa savo gyvenima su juo neisivaizdavau nieko daugiau atleidau uz viska …
bet laikui begant pasidare perdaug… mylejau negalejau bejo bet uztrenkiau duris ir isejau su pagalba drauges kuri vieninte nenusigreze nuo manes … jam buvo blokai pagulde i ligonine del savo kvailu dalyku ciut neteko pirsto prase kad atvaziuociau bet zinau jai buciau tada nuvaziavus buciau vel jam neatsispirus verkiau kruvinom asarom norejau vaziuot bet „prisirisau” pati save prie lovos atidaviau raktus kad nors ta diena negaleciau iseit is namu kad kazkaip patciai sau padet nes suvokiau rialiai kad gyvenimo nebus jai grysiu atgal nors kaip myliu ir ka bedaryciau … kita diena turejau sansa is vaziuot i kelione aplik pasauli sutikau maldavau kad tik kauciuos tuos bilietus gauciau norejau pabekt, pabekt nuo visko nes buvo per sunku …
susirinkau kelis daiktukus ir isedau i taksi vaziuot i oreuosta verkiau visa kelia i oreuosta galvojau ar gerai padariau kad nusigeciau nuoto zmogaus kuri myliu o gal viskas bus kitaip ? kankinu iki pat sios dienos save nzn kas galejo but … gryzau atgal is po atostogu pradejau leist sau laika pradejau atsigaudinet pradejau but laiminga nors gryzus namo i kampa issilindus verkdavau …ir vis galvodavau kas ir kodel taip viksta ..jis susirado darauge …buvo didelis smugis man nes dar turejau vilciu … viena grazia dienas jis mane susirado ir parase pradejom susirasinet jis pasisiule pas mane atvaziuot pasisneket sutikau kodelgi nea … buvo keisciausia kai jis atvaziavo prisiliete prie manes ir as pradejau verkt kaip mazas vaikas nesupratau saves nezinaujau kas atsitiko vien del prisiletimo sitaip suklupau … galu gale jis pradejo klaustytis ir buciuot mane nebegalejau atispirt taip ir gavos viskas poto ryte atsikelias jis gailejosi ir isleke is mano namu … as dar daugiau gailejaus nei kaip jis nes buvo pacios saves gaila kaip taip galejau padaryt … bet jis manes maldavo kad niekam nesakyciau nes nenorejo kad jo mergina suzinotu …viska palikau taip kaip ira niekam nieko nesakiau …. dinko nei rasia nei skambino …laikui begant susiradau zmogu kuris buvo mielas ir svenus pradejom kartu but jis mane pamilo o pati jam myliu pasakyt negaliu taip man jis patinka ir esu laiminga bet myliu pasakyt negaliu … taip ir gyvenu dabar su juo laiminga mylima be kanciu ir panasiu dalyku nei kaip su buvusiu galiu pasakyt esu laiminga … iki sios dienos viskas buvo gerai …
suzinojau kad jis su savo naujaja drauge laukiasi vaiko tai nemoku apsakyt viskas sprogo ir tos mintis apie ji dar daugiau ireze i sirdis ….. nenoriu skaudint savo pacios draugo nes jis man begalo geras ir man gera su juo .. bet mintyse dar vis ira tas kitas o jau praejo beveik 2 metai po issikirimo …
su kiekvienu gyvenimo zinksniu vis kyla daugiau klausimu kodel?
bet kazkada viena pazistama buvo man pasakius geriau buti milimai nei myleti kai pati esi nemylima … jos zodziai teisybe jai negali butu su tuo ka tu myli buk su tuo kuris tave myli ir padaro tave laiminga ….tik nereikia zaist nereikia skaudint to kas tave myli nes tas jausmas per daug sunkus kad istvert ..reikia tik but laimingiems ir pasitikiet viens kitu o meile ateis tikiuosi su laiku …