Kalba pasakyta 2026 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje vykusioje diskusijoje „Referendumas dėl šeimos sampratos Konstitucijoje: ar leisime tarti žodį Tautai?“
Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti šią diskusiją suorganizavusiai Seimo narių iniciatyvinei grupei: Seimo nariams Vytautui Sinicai, Aušrinei Norkienei, Ligitai Girskienei, Audroniui Ažubaliui ir kt., o taip pat 63 Seimo nariams iš įvairių frakcijų, išskyrus liberalus, kurie pasiūlė kartu su kitąmet vykstančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Didelis ačiū ir tiems 50 parlamentarų, kurie balsavimo už tokio referendumo organizavimą šeimos klausimu pateikimo stadijoje.
Kaip žinia, Konstitucinis teismas per paskutiniuosius 15 metų trimis savo nutarimais iš esmės pakeitė Konstitucijos 38 straipsnio lingvistinio teksto prasmę, t. y. šeimos, kaip konstitucinės vertybės, sampratą. Dar 2011 metais, Konstitucinis Teismas pasakė, kad šeima nebūtinai kyla iš santuokos, užtenka emocinių ryšių. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės įtvirtino šeimos instituto neapibrėžtumą.
Vėliau Konstitucinis Teismas pasakė, kad gali būti ir lyčiai neutrali šeima – t. y. šeimos instituto neapibrėžtumą dar labiau pagilino ir galiausiai 2025 m. balandžio 17 dieną Konstitucinis Teismas pasakė, kad iš Konstitucijos kyla reikalavimas įteisinti vienalytę partnerystę ir davė įsakmius nurodymus Seimui bei teismams įteisinti vienalyčių asmenų partnerystę. Taigi, šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas iš esmės partnerystę prilygino santuokai.
Toks Konstitucinio Teismo aktyvizmas, t. y. savęs pastatymas virš Konstitucijos, įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijų uzurpavimas bei invazija į teisingumo vykdymą ir buvo tas paskutinis lašas, kuris paskatino atsiklausti Tautos nuomonės tokiu svarbiu klausimu – kaip Konstitucijoje turi būti apibrėžta šeima.
Mano pagrindinė mintis, kurią norėčiau perduoti yra ta, kad šiandieninėje Konstitucinio Teismo doktrinoje šeimos, kaip konstitucinės vertybės sąvoka yra neapibrėžta ir tam tikra apimtimi sutapatinama su asmens teise į privataus gyvenimo gerbimą. Pastaroji teisė yra žymiai platesnė. Ji apima taip pat ir dviejų tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą ir daug kitų asmeninio gyvenimo aspektų, įskaitant bet neapsiribojant šeiminiais santykiais. Ši teisė turi būti gerbiama ir ginama.
Tačiau šeima, kaip konstitucinė vertybė, yra specifinis institutas pirmiausia dėl to, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lietuvos atveju, tai yra labai svarbu, nes šeima tampa ir valstybės išlikimo egzistenciniu pagrindu, turint galvoje drastiškai mažėjantį gimstamumą. Šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš trijų dalykų: santuokos, motinystės, tėvystės, kuriuos valstybės institucijos registruoja kaip juridinius faktus atitinkamuose registruose. Todėl emocinis ryšys, artimi santykiai tarp partnerių yra labai svarbu ir gerbtina tiek teisės į privataus gyvenimo gerbimą kontekste, tiek ir šeimos kontekste, tačiau tai nėra pakankamas kriterijus apibrėžiant šeimos, kaip valstybės ir visuomenės pagrindo, sąvoką.
Sprendimas atsiklausti Tautos dėl šeimos sampratos sulaukė itin aštrios oponentų kritikos ir dalies visuomenės nerimo, atsirado daug verbalinės agresijos, etikečių klijavimo bei baimės, kad referendumas neigtų ir pačią Konstituciją, ir europinę teisę, kad pažeistų žmogaus teises, kad tai „rinkiminė technologija savivaldos rinkimams, taip telkiant tas jėgas, kurios pradėjo savo ištakas Šeimų marše“[1], kad tai populizmas[2] ir net siekis išstoti iš Europos Sąjungos[3].
Tokiems referendumo oponentams, tarp kurių yra ir teisininkų, reikėtų priminti, kad Lietuva yra demokratinė valstybė (Konstitucijos 1 straipsnis), kad Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso Tautai (Konstitucijos 2 straipsnis), o demokratija tai tokia valdymo forma, kuri remiasi Tautos valia[4]. Tautos valia gali būti įgyvendinta tik dviem formomis: per piliečių susirinkimus, referendumus, masinius mitingus (tiesioginė demokratija) arba netiesiogiai – per jų rinktus atstovus (atstovaujamoji demokratija). Taigi, tie oponentai, kurie neigia referendumo surengimo konstitucingumą, ir skleidžia baimę, kad toks referendumas neigtų ir pačią Konstituciją, ir europinę teisę, iš esmės neigia demokratiją kaip valdymo formą Lietuvoje bei teisinės valstybės principą ir, matyt, yra pamiršę, kad būtent Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnis (Teisė į santuoką) teigia, kad vyras ir moteris, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal naudojimąsi šia teise reguliuojančius valstybės įstatymus.
Referendumo oponentai dažniausiai pateikia kelis pagrindinius argumentus: „Referendumas skaldys visuomenę.“ Visuomenė jau šiandien aštriai diskutuoja ir nėra vieninga šiuo klausimu. Referendumas kaip tik suteikia galimybę civilizuotai ir demokratiškai išreikšti tikrąją Tautos valią ir padės įveikti teisinį chaosą, kuris atsirado po 2025 m. Konstitucinio Teismo nutarimo.
Kitas argumentas yra, kad „Tai referendumas yra brangus procesas.“ Derinant referendumą su savivaldos rinkimais, kaštai yra ženkliai mažesni. Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad šeima yra valstybės pagrindas, o svarbiausi valstybės klausimai yra sprendžiami referendumu, todėl piliečių nuomonė šiuo klausimu yra ne tik svarbi, bet ir būtina.
Patariamasis referendumas dėl šeimos apibrėžimo neturi nieko bendro su valstybės išėjimu iš Europos Sąjungos, nes Europos Sąjungą neturi kompetencijos apibrėžti šeimos instituto turinio – tai išlieka kiekvienos valstybės nacionalinės teisės klausimas ir jau minėta , kad Būtent EŽTK 12 straipsnis tai įtvirtina.
Esu giliai įsitikinusi, kad patariamasis referendumas galėtų ne tik sutelkti Tautą bet taip pat ir įkvėpti žmones aktyviau dalyvauti politiniuose procesuose, labiau pasitikėti savo šalies politine sistema. Žmonės pagaliau galėtų įsitikinti, kad jų balsas yra girdimas ir tai pasitarnautų, kaip tiesioginės demokratijos išraiška.
_________________
[1] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2917078/birmontiene-seimos-referendumas-antras-populistines-operos-veiksmas-po-lrt?srsltid=AfmBOooIg35_5yCuwsFJK9AByjzcc4XSy18F4KZ4_jYqU-81h7JM5rsl
[2] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2917078/birmontiene-seimos-referendumas-antras-populistines-operos-veiksmas-po-lrt?srsltid=AfmBOooIg35_5yCuwsFJK9AByjzcc4XSy18F4KZ4_jYqU-81h7JM5rsl
[3] https://manoteises.lt/straipsnis/jurate-juskaite-patariamasis-referendumas-del-seimos-apibrezimo-arba-opa-opa-is-europos/#
[4] https://www.vle.lt/straipsnis/demokratija/
Pranešimą paskelbė: Diana Karvelienė, Laisvos visuomenės institutas, VŠĮ
