Rugsėjo 27 d. įvyko jau antrus metus organizuojamas Vilniaus universiteto (VU) Alumnų festivalis. Tūkstančiai į VU erdves susirinkusių alumnų klausėsi koncertų, dalyvavo intelektiniame žaidime, ekskursijose, paskaitose, fakultetų parengtose veiklose ir diskusijose. Vienoje jų žymūs VU bendruomenės nariai ieškojo atsakymų, kaip universitetas gali prisidėti prie visuomenės atsparumo didinimo.
Bendruomenę suteikęs universitetas
Kalbėdamas apie atsparumą ir savo patirtį studijuojant, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sakė, kad VU suteikė galimybę atpažinti kvailybę ir šarlatanizmą. Jis pridūrė manantis, kad atsparumo stiprinimas atsispindi kiekvienoje universiteto studijų programoje – nuo patikimos informacijos rinkimo iki faktų tikrinimo.
„Kalbėdami apie pažinimą ir dezinformaciją universitete, neapsiribojame vien tik sąmokslo teorijomis – kiekviename moksle labai svarbu plėtoti ir visuomenei diegti mokslu grįstą žinojimą. Pandemijos laikotarpis parodė, kaip lengva visuomenę užkrėsti melagienomis. Todėl, mano giliu įsitikinimu, kiekvienas mokslininkas savo tyrimų srityje gali ir net turėtų būtiinfluenceris“, – teigė VU rektorius.
Pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, studijos VU suteikė kryptį profesinei karjerai ir bendruomenę: „Jeigu ne universitetas, nedaryčiau to, ką dariau visą savo profesinį gyvenimą – nedirbčiau su saugumu. Ne vienas dėstytojas kreipė šia kryptimi – paminėčiau prof. Egidijų Motieką, kuris įdiegė aistrą geopolitikai, o prof. Alvydas Jokubaitis suteikė kritinį filosofinį priėjimą prie to, ką mes turime aplinkoje. Universitetas taip pat suteikė žmones – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bendruomenė yra mano atsparumo tinklas.“
Advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė, advokatė Dovilė Burgienė sakė universitete išmokusi vadovautis principais: „Teisės fakultete pradėjau mokytis 1994 m. Tuo metu nuo vieno seminaro iki kito pasikeisdavo pusė įstatymų, visus juos rašė mano dėstytojai. Jaučiausi visagalė – man buvo 17 metų, galvojau, kad mes čia viską sureguliuosime. Įstatymus keitę žmonės padėjo suprasti, kodėl jie turi keistis, ko juose reikia ieškoti.“
Tuo metu nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė išskyrė mentorystę: „Atsparumo jausmas, kurį patyriau universitete, man parodė: tu gali. Ir tas „tu gali“ tapo leidimu kelti ranką pirmai, nebijoti atsakyti. Man, kaip moteriai, paskatinimas eiti į priekį tuo metu buvo labai svarbus.“
VU – Lietuvos atsparumo idėjų kalvė
Nors VU įsitraukia į svarbius valstybės ir visuomenės procesus, tačiau diskusijos dalyviai sutiko, kad šioje srityje vis dar lieka neišnaudotų galimybių. Anot VU rektoriaus prof. R. Petrausko, universitetas galėtų tapti Lietuvos atsparumo idėjų kalve, kurioje įvairios socialinės grupės, verslo, politikos, nevyriausybinių organizacijų ir kiti veikėjai diskutuotų įvairiais klausimais – nuo saugumo iki medicinos ir paveldo.
„Turime gerų praktikų – kuriant valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“ universitetas buvo paskelbtas kaip diskusijas pradedantis partneris. Tai, kad diskusijos, klausimai nuo kultūros iki medicinos prasidėjo universiteto organizuojamame ekspertų rate, yra tas pasitikėjimas, atvirumas, kurio laukiame ir norime“, – kalbėjo jis.
Advokatė D. Burgienė sakė matanti poreikį VU atstovus įtraukti į teisėkūrą, o užsienio reikalų ministras siūlė plėtoti mokslo diplomatiją.
„Mokslo ryšiai valstybei gali pritraukti daugiau galimybių ir partnerysčių. Mokslą aš matau kaip vieną iš įrankių, šioje srityje stiprinsime bendradarbiavimą su universitetu“, – teigė K. Budrys.
Eurokomisaro Andriaus Kubiliaus nuomone, mažėjant intelektiniam potencialui viešajame ir politiniame gyvenime, vienu iš veiksnių, galinčių pastūmėti valstybę į priekį, galėtų tapti ambicingas tikslas – kad VU patektų tarp šimto geriausių pasaulio universitetų: „Tai padėtų mums atnaujinti savo viešąjį gyvenimą – tokia kryptimi eina ir kitos valstybės.“
Paklausta, ko netektume, jei universitetų neliktų, advokatė D. Burgienė teigė mananti, kad Lietuva prarastų didelę dalį patriotiškumo ir tautiškumo.
„Šiandien žmonės Lietuvoje mokosi ir dirba ne todėl, kad neturi galimybės išvykti, o todėl, kad nori kurti gyvenimą čia, Lietuvoje. Skaičiai rodo, kad labai daug žmonių pasirenka mokytis VU, pozityvu ir tai, kad studijuoti atvažiuoja žmonės iš kitų valstybių. Tai – stipri indikacija, parodanti, kiek mes, kaip valstybė, esame sėkmingi“, – kalbėjo ji.
Be šios diskusijos, Alumnų festivalyje taip pat kalbėta apie biotechnologijas, kibernetinį saugumą, žarnyno mikrobiotą, šių dienų ir ateities mokyklą.
Renginio dalyviai turėjo galimybę tapti Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko dalimi, dalyvauti „Auksinio proto“ žaidime, išgirsti „Saulės kliošo“ dainas ir pamatyti VU folkloro ansamblio „Ratilio“ pasirodymą. Veiklų netrūko ir vaikams – mažieji dalyvavo dangoraižių statybose, knygrišystės, šviečiančių atvirukų dirbtuvėse.
Pranešimą paskelbė: Greta Zulonaitė, Vilniaus universitetas
