Tenisas, padelis ar vis labiau populiarėjantis piklbolas – šios raketinės sporto šakos reikalauja greitų judesių, staigių sustojimų ir sukinių, todėl fizinis pasirengimas yra ne mažiau svarbus nei žaidimo technika. Nuo tinkamo apšilimo iki traumų prevencijos – specialistai pabrėžia, kad būtent šie dalykai lemia, ar sportas taps malonumu, ar rizika sveikatai.
„Apšilimo tikslas yra vienas – paruošti kūną fizinei veiklai, pagerinti raumenų elastingumą, sąnarių paslankumą ir sumažinti traumų riziką. Prieš raketinius žaidimus ypatingą dėmesį skiriame Achilo sausgyslėms, keliams, peties sąnariui ir riešams. Geriausia rinktis dinaminius tempimo pratimus, kurie suaktyvina raumenis ir paruošia juos darbui“, – sako „Eglės sanatorijos“ vyr. kineziterapeutė Lina Žukauskienė.
Pasak jos, traumos šiose sporto šakose yra gana tipinės: dažniausiai pažeidžiamos Achilo sausgyslės, keliai, peties sąnarys ir riešai. Todėl svarbu į kasdienę rutiną įtraukti sausgyslių stiprinimo pratimus – ekscentrinius blauzdos raumenų pratimus, taip pat rotatorių manžetės raumenų stiprinimo ar pasipriešinimo gumų pratimus.
Ne tik technika, bet ir fizinis pasiruošimas
Norint saugiai pasitikti naują raketinio sporto sezoną arba pirmą kartą išbandyti šias sporto šakas, vien technikos lavinimo nepakanka. Pasak kineziterapeutės, būtinas ir bendras fizinis pasirengimas.
„Šio sporto negalima imtis neturint fizinio pasirengimo – jam reikia ruoštis rimtai. Rekomenduojama 2–3 kartus per savaitę atlikti vidutinio intensyvumo kardio treniruotes, intervalinius bėgimus, nepamiršti jėgos ir stabilumo pratimų. Pritūpimai, šuoliukai, kūno centro stiprinimas, pečių bei nugaros treniruotės su pasipriešinimo gumomis – visa tai padeda ne tik pagerinti sportinius rezultatus, bet ir sumažinti traumų tikimybę“, – vardija L. Žukauskienė.
Ji priduria, kad staigūs startai, krypties keitimai, smūgiai virš galvos ar iš šono reikalauja gero kūno stabilumo.
„Jei sportininkas nepasiruošia tinkamai, kyla rizika ne tik mikrotraumoms, bet ir rimtesnėms traumoms – tokioms kaip tenisininko alkūnė ar pečių bei kelių pažeidimai“, – pabrėžia pašnekovė.
Kūno siunčiami signalai
Specialistė atkreipia dėmesį, kad sportuojant svarbu klausytis savo kūno. Diskomfortas, raumenų tempimas ar šiluma – normalūs pojūčiai. Tačiau aštrus, spaudžiantis skausmas, sąnario patinimas, paraudimas, judesių ribotumas ar netikėtai stiprus nuovargis – tai signalai, jog būtina sustoti.
„Įspėjamaisiais ženklais taip pat gali būti galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, dusulys, širdies permušimai ar krūtinės skausmas. Tokie pojūčiai rodo per didelį krūvį arba galimus kraujotakos sutrikimus. Ignoruoti šių ženklų negalima – priešingu atveju mikrotraumos gali peraugti į rimtas traumas“, – pabrėžia L. Žukauskienė.
Pasak kineziterapeutės, siekiant išvengti traumų arba greičiau atsistatyti po jų, verta rinktis reabilitacijos procedūras – kineziterapiją vandenyje, fizioterapiją, masažus.
„Magnetoterapija, ultragarsas, lazeris mažina uždegimą ir skausmą, masažai atpalaiduoja pertemptus raumenis, o specialios kineziterapijos programos taikomos esant konkrečioms traumoms“, – aiškina ji.
L. Žukauskienė pabrėžia, kad tinkamas pasiruošimas ir prevencija padeda išvengti daugumos problemų.
„Laikysenos ir kūno biomechanikos korekcija, sąnarių mobilumo bei stabilumo lavinimas, bendrosios ištvermės stiprinimas – visa tai sumažina traumų riziką ir leidžia mėgautis žaidimu“, – sako kineziterapeutė.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pasak L. Žukauskienės, žaidėjai dažnai daro tas pačias klaidas – nepakankamai apšyla, nesilaiko taisyklingos smūgio technikos, pervertina savo galimybes arba skiria per mažai laiko poilsiui.
Norint greičiau atsigauti po treniruotės, specialistė rekomenduoja paprastas priemones: ledo kompresus kojoms ar raumenims, o kartais užtenka ir penkių minučių šalto dušo.
„Labai svarbu klausytis savo kūno, neskubėti didinti krūvio, suteikti pakankamai laiko poilsiui ir nepamiršti tinkamos avalynės. Būtent batai su gera amortizacija padeda išvengti čiurnos bei kelių traumų. Šios, atrodytų, smulkmenos iš tiesų daro didžiausią įtaką traumų prevencijai“, – užbaigia specialistė.
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, Idea Prima
