Rugsėjo 15–18 d. Klaipėdos universitetas (KU) taps pasaulinės jūrų mokslo bendruomenės centru – prasidės Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) metinė mokslo konferencija (angl. ICES Annual Science Conference, toliau – ASC 2025). ICES telkia beveik 6 000 mokslininkų iš daugiau kaip 700 mokslo institucijų. Į Klaipėdą atvyks šimtai dalyvių – tyrėjų, politikos formuotojų ir pramonės lyderių, kad įrodymais grįstos įžvalgos virstų sprendimais Baltijos jūrai, Europai ir pasauliui. Į konferenciją užsiregistravo žmonės iš mažiausiai 30 šalių – nuo Jungtinės Karalystės, Danijos ir JAV iki Islandijos, Japonijos ir Pietų Afrikos. Renginį bendrai organizuoja Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos universitetas.
„Pirmą kartą Lietuvoje vykstanti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos metinė mokslo konferencija įrašo Klaipėdos universitetą į pasaulinį jūrų mokslo žemėlapį ne kaip svečią, o kaip šeimininką – tai ir institucinis įvertinimas, ir įsipareigojimas. KU jūrinių tyrimų kompetencijos – nuo pakrančių ekosistemų ir žuvų išteklių vertinimo iki atvirų duomenų ir skaitmeninių modelių – leidžia mums būti vieta, kur įrodymai tampa sprendimais. Mūsų tikslas Klaipėdoje – susitarti dėl bendrų Baltijos standartų, atverti duomenis, inicijuoti atkūrimo projektus, kurie leistų mėlynajai ekonomikai augti, užtikrinant tvarų gamtinių išteklių naudojimą. Esame pasirengę ne tik kalbėti apie Baltiją, bet ir ją gydyti“, – pabrėžia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
„Žemės ūkio ministerijai, kaip institucijai, formuojančiai žuvininkystės ir akvakultūros politiką, ši konferencija – tai ne tik mokslo bendruomenės susitikimas, bet ir svarbus politinis įvykis. Sprendimų priėmimas, grindžiamas geriausiomis prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis – yra kertinis jūrų išteklių ir žuvininkystės valdymo principas, aiškiai įtvirtintas tarptautiniuose, regioniniuose bei nacionaliniuose dokumentuose ir teisėje. Šiandien, kai Baltijos jūra susiduria su klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo iššūkiais, politiniai sprendimai turi būti grindžiami mokslu, o veiksmai – koordinuoti tarp valstybių. Todėl ICES mums yra ne tik mokslo partneris, bet ir strateginė platforma, kurioje gimsta bendri sprendimai. Mūsų tikslas – kad mėlynoji ekonomika augtų ne gamtos sąskaita, o kartu su ja. Tikime, kad tik veikdami kartu galime užtikrinti, jog mūsų vandenys išliktų gyvybingi, atsparūs ir vertingi ateities kartoms. ICES konferencija Klaipėdoje – tai ne tik idėjų mainai, bet ir postūmis konkretiems veiksmams tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu“ – pažymi žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Pagrindinės konferencijos temos
Klaipėdoje konferencija vyksta tada, kai klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, jūrų tarša, žuvų išteklių spaudimas ir sparčiai auganti jūrinės vėjo energetikos plėtra reikalauja naujos kartos mokslo ir politikos dialogo. ASC 2025 programos centre – ekosistemomis grįstas valdymas, erdvinis jūrų planavimas, akvakultūros ir žuvininkystės transformacija, atviri duomenys, modeliavimo sprendimai ir kylančios skaitmeninės technologijos poveikių vertinimui bei jūrinių buveinių atkūrimui.
„Pirmą kartą ICES metinė mokslinė konferencija vyks Lietuvoje, o Klaipėda yra natūralus pasirinkimas. Tai vienintelis šalies jūrų uostas ir jūrinės mokslinės bendruomenės centras. Klaipėda yra Baltijos jūros širdyje – regione, kuris susiduria su vienais opiausių žuvininkystės ir ekosistemų valdymo klausimų. ASC – vieta, kur jūrų mokslininkai iš viso pasaulio susirenka pristatyti naujoviškus tyrimus, dalytis idėjomis ir kurti ilgalaikes partnerystes. Kasmet konferencija koncentruojasi į temas, kurias siūlo mūsų platus mokslinis tinklas ir kurias atrenka ICES Mokslinis komitetas. Taip užtikrinama, kad imtumės pačių aktualiausių ir skubiausių iššūkių. Metiniai susitikimai būtini: vandenynas greitai keičiasi, todėl mūsų mokslas, patarimai ir partnerystės privalo neatsilikti“, – teigia ICES Mokslinio komiteto pirmininkas prof. David Reid.
Šiemet programoje daugiau dėmesio skiriama Baltijos jūrai. Visą savaitę vyks sesijos apie mūsų regiono vandens kokybę, žuvų išteklius, pakrančių atsparumą ir jūrinės vėjo energetikos poveikius. Taip pat numatytas bendras Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato renginys „Baltijai ir iš Baltijos: žuvininkystės ateitis ir ekosisteminis valdymas“ (angl. „For and from the Baltic: Navigating the Future of Fisheries with Ecosystem-Based Management“) – vienoje vietoje bus aptarti naujausi duomenys ir konkretūs sprendimai Baltijai. Konferencijoje ir minėtame renginyje dalyvaus ir Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė Charlina Vitcheva.
„Klaipėdos universitetas – vienintelis valstybinis universitetas Lietuvoje, įsikūręs prie Baltijos jūros, todėl natūralu, kad didžioji dalis mūsų mokslinių tyrimų yra orientuoti į jūrinę tematiką. Tai, jog tarptautinė organizacija ICES, vienijanti daugiau nei 20 jūrinių valstybių, patikėjo mums šios konferencijos organizavimą, yra svarbus pripažinimas: Universitetas ir Klaipėda tampa vis labiau matomi tarptautinėje jūrinių tyrimų erdvėje. Kartu tai – ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, potencialo įvertinimas pasaulinėje mokslo bendruomenėje“, – sako KU Mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Savaitės programą sudarys 3 plenariniai pranešimai, 18 teminių sesijų, 5 tinklaveikos sesijos, penki renginiai jauniesiems mokslininkams ir šeši socialiniai renginiai.
Plenarinius pranešimus, kurie įrėmina visos savaitės diskusijas ir suveda mokslą, politiką bei praktiką į bendrą sprendimų lauką, skaitys trijų sričių lyderiai. Prof. Mike Elliott (University of Hull) kalbės apie pakrančių ir estuarijų ekosistemų junglumą ir tai, kaip sprendimai baseinuose bei upėse lemia Baltijos būklę. Dr. Llucia Mascorda-Cabre (University of Plymouth) aptars žemų trofinių lygių akvakultūrą (midijas, jūros dumblius), kuri gali kartu aprūpinti maistu ir atkurti buveines, mažindama spaudimą laukiniams ištekliams. Dr. Ute Daewel (Helmholtz-Zentrum Hereon) analizuos jūrinio vėjo energetikos kaupiamuosius poveikius ir baseino masto vertinimus, būtinus spartėjant atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) plėtrai Baltijoje. Šios temos tiesiogiai atliepia regiono prioritetus – nuo eutrofikacijos ir pakrančių atsparumo iki tvaraus maisto ir energetikos planavimo.
„Pagrindinis ICES renginys kasmet vyksta vienoje iš mūsų valstybių narių. Šiemet mums garbė, kad mus priima Lietuva – prie ICES prisijungusi 2006 m. ir vertinama mūsų bendruomenės narė. Šių metų konferencija Klaipėdos universitete suburs mūsų nacionalinių ekspertų tinklus, suinteresuotąsias šalis ir ankstyvosios karjeros mokslininkus iš viso pasaulio. Dalijimasis vieni kitų kultūra svarbus kuriant ilgalaikes draugystes ir bendradarbiavimą. Tai padeda užtikrinti, kad geriausi moksliniai darbai būtų pristatomi, aptariami ir toliau plėtojami“, – pabrėžia ICES prezidentas dr. Carl O’Brien, CBE.
Partneriai
Konferencija Lietuvoje įgyvendinama kartu su partneriais. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ prisideda prie regiono žaliosios energetikos plėtros gamindami elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o kartu įsipareigoja rūpintis aplinka. Dalyvaudami konferencijoje „Ignitis renewables“ siekia formuoti dialogą su jūrų tyrimų bendruomene, pristatyti savo veiklos principus bei parodyti, kad yra ne tik projektų vystytojai, bet ir atsakingi partneriai, matantys visą kontekstą: energetikos, aplinkosaugos ir visuomenės interesų pusiausvyrą.
„Žalioji energetika yra glaudžiai susijusi su gamta ir jos išsaugojimu. Baltijos jūros ekosistemos apsauga yra vienas iš mūsų pamatinių mūsų veiklos principų įgyvendinant jūrinio vėjo elektrinių projektą. Siekdami užtikrinti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir švarios elektros energijos gamybos, laikomės geriausių tarptautinių praktikų. Vystydami projektą konsultuojamės ir bendradarbiaujame su aukštos kvalifikacijos specialistais iš Lietuvos ir užsienio“, – teigia „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė.
Ji pabrėžia, kad mokslo pažanga jūrų tyrimų srityje yra neatsiejama nuo energetikos transformacijos. Tokie renginiai kaip ASC 2025 padeda sujungti akademinę mintį, inovacijas ir praktinius sprendimus, kurie vėliau tampa pagrindu tvariam jūrų ir energetikos sektorių vystymuisi. Todėl Lietuvai svarbu būti šios diskusijos dalimi.
Neringos miesto savivaldybė prisijungė kaip kurortas, kuriam ypač aktualūs pakrančių atsparumo, darnaus turizmo ir jūrinio paveldo klausimai. Vieną vakarą konferencijos dalyviai bus pakviesti į Neringą – tai proga iš arti patirti Kuršių neriją, įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir aptarti, kaip mokslo įžvalgos gali virsti konkrečiomis priemonėmis pajūrio gamtai saugoti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija konferencijoje stiprina jaunųjų mokslininkų balsą – prisideda prie konstruktyvaus dialogo tarp mokslo, politikos ir uosto bendruomenės apie atsakingą, aplinką tausojančią uosto plėtrą bei saugią veiklą. Renginio saugumą užtikrins saugos tarnyba „Argus“.
Plačiau apie konferenciją: https://www.ices.dk/events/asc/2025/Pages/default.aspx
Pranešimą paskelbė: Sandra Kindiuk, Klaipėdos universitetas
