Reaguodamas į Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius dėl VU Filologijos fakulteto mokslo darbuotojo Andrejaus Desnickio galimai neaiškios pozicijos, išsakytos neteisėto referendumo Kryme metu, Vilniaus universitetas paprašė rusų mokslininko išdėstyti savo požiūrį į Rusijos įvykdytus tarptautinės teisės pažeidimus ir karą Ukrainoje.
Pateikiame A. Desnickio viešą atsakymą ir paaiškinimą akademinei bendruomenei ir Lietuvos visuomenei.
„Viešoje erdvėje jau kurį laiką nerimstant interpretacijoms ir kaltinimams prorusiškumu, aš kreipiuosi į visuomenę norėdamas išsakyti viešai savo poziciją Krymo ir dabartinio karo Ukrainoje atžvilgiu.
Visų pirma, noriu pareikšti, kad 2014 m. Krymo aneksiją iškart kategoriškai pasmerkiau, kartu su daugiau nei dviem šimtais garbingų žmonių pasirašydamas šį intelektualų kreipimąsi. Cituoju: „Įvykdyta faktinė Krymo aneksija. Grubiai pažeista tarptautinė teisė, sugriauti Europos saugumo ir stabilumo principai“.
Iki aneksijos aš dažnai lankydavausi Kryme, šis kraštas man brangus, su daugeliu žmonių diskutuodavome gyvai (asmeniškai) ir socialiniuose tinkluose įvairiais su Krymo tema susijusiais klausimais, tačiau niekada ir niekur nesu sakęs, kad Krymas „turi priklausyti Rusijai“.
Konkrečiai kalbėjome apie tai, kad iš esmės tarptautinių sienų peržiūra yra įmanoma, bet tik griežtai laikantis laisvos valios principo.
Tada, prieš 10-15 metų, mes kalbėjome apie grynai teorinę galimybę, kurią tuo metu svarstė ne tik Krymo gyventojai, bet ir gyvenantieji kitur. Sunku išreikšti žodžiais, koks šokas daugeliui iš mūsų buvo 2014 m. Krymo aneksija. Putino režimo veiksmus aš iškart griežtai pasmerkiau, apie tai ne kartą rašiau ir savo tinklaraštyje. Bet kuris skaitytojas gali įsitikinti, kokia buvo mano pozicija tų įvykių atžvilgiu, jei skaitys mano senų įrašų tekstus nuosekliai, o ne atskiras citatas.
Kartu apgailestaudamas suvokiu, kad man tuo metu šiuo klausimu apskritai kalbėti nederėjo, ir už tai nuoširdžiai atsiprašau. Tai, kas atrodė grynai teoriniai svarstymai, buvo panaudota pateisinant agresiją, rengiantis karui. Mano pozicija nuo tų laikų nepasikeitė: nepritariu agresijai, karui ir aneksijai.
Kaip aiškiai pareiškiau, duodamas interviu LRT žurnalistei, aš esu kategoriškai prieš bet kokius „referendumus“, pažeidžiančius nacionalinę teisę, o konkrečiai – prieš tuos, kurie buvo surengti Kryme ir vėliau Donbase.
Krymas teisėtai priklauso Ukrainai, taip aš galvojau anksčiau, šios nuomonės laikausi ir dabar. Būdamas Rusijos Federacijoje aiškiai to nesakiau tik todėl, kad pagal RF Baudžiamojo kodekso 280.1 straipsnį tokie pareiškimai laikomi nusikaltimu, tačiau manau, kad savo tinklaraštyje dariau daug dėl to, kad aplinkiniai suprastų, kokia neteisėta buvo aneksija ir kokios sunkios jos pasekmės. Konkrečiai vieną vienintelį kartą 2016 m. dalyvavau kaip publicistas kandidato į Valstybės dūmą priešrinkiminėje kampanijoje, tai buvo Andrejus Zubovas, vienintelis kandidatas, viešai pavadinęs Krymo aneksiją neteisėta.
Lygiai taip pat pasmerkiau 2022 m. vasarį prieš Ukrainą įvykdytą agresiją, pasirašydamas pirmąjį žiniasklaidoje pasirodžiusį protesto pareiškimą. Cituoju: „Mes, rusų mokslininkai ir mokslo žurnalistai, pareiškiame, kad ryžtingai protestuojame prieš karo veiksmus, kuriuos mūsų šalies ginkluotosios pajėgos pradėjo Ukrainos teritorijoje. Šis lemtingas žingsnis pareikalaus didžiulių žmonių aukų ir pakirs nusistovėjusio tarptautinio saugumo pamatus. Visa atsakomybė už naujo karo pradžią Europoje tenka Rusijai.“
Būtent dėl to, kad aš, kaip ir mano žmona Asya Shtein, laikausi tokios pozicijos, mums teko palikti Rusiją ir ieškoti naujų namų, ir aš esu labai dėkingas Lietuvos Respublikai ir Vilniaus universitetui bei visiems, kurie mums čia padėjo. Mes nesiekiame politinių pabėgėlių statuso, puikiai suprasdami, kad yra daug žmonių, patyrusių žymiai rimtesnių persekiojimų, mes stengiamės tapti lojaliais ir visuomenei naudingais šios nuostabios šalies gyventojais.“
Pranešimą paskelbė: Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universitetas
