Gamta ir gyvūnai

12-asis Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos rektorių ir dekanų forumas – bioįvairovės išsaugojimui ir saugiam dalijimuisi žiniomis

Spalio 20–21 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko 12-asis Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) rektorių ir dekanų forumas „Bending the Curve for Biodiversity: challenges and opportunities for life science universities & Life science universities addressing Knowledge Security“. Forumo metu dėmesys skirtas biologinės įvairovės išsaugojimo ir žinių saugumo temoms. Bioįvairovės nykimas vis dažniau pripažįstamas vienu iš aktualiausių mūsų laikų iššūkių, nes tai kelia grėsmę mūsų pačių išlikimui. Ne mažiau svarbi ir antroji forumo tema, nes tik laisvai ir saugiai keisdamiesi mokslinėmis idėjomis, mokslinių tyrimų rezultatais galime prisidėti prie pozityvių globalių pokyčių.

Biologinės įvairovės saugojimas ir atkūrimas turi grįžti į prioritetų sąrašą

Forumo svečias Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė pastebintis nerimą keliančią tendenciją – šiuo metu Europoje jaučiamas bioįvairovės svarbos nuvertinamas, nes dėl įtemptos situacijos ypatingas dėmesys skiriamas tolygiam maisto tiekimo užtikrinimui. „Kalbant apie biologinę įvairovę, situacija grėsminga – 81 % Europos Sąjungos  buveinių vertinamos kaip prastos būklės, stebimas trečdalio bičių ir drugelių rūšių nykimas. Labai svarbu investuoti į bioįvairovės išsaugojimą, kiekiekvienas 1 euras, investuotas į gamtos atkūrimą, mums prideda nuo 8 iki 38 eurų naudos“, – mintimis dalijosi S. Gentvilas.

Aplinkos ministras atkreipia dėmesį, kad rūpinantis biologinės įvairovės išlaikymu kartais situacija vertinama emocionaliai ir pernelyg pesimistiškai, vienas iš pavyzdžių – visuomenėje paplitęs nerimas dėl miškų. „Apklausos atskleidžia, kad gyventojai nerimauja dėl miškų kirtimo ir kuriamas mitas, jog nelieka didelės dalies miškų. Realybė skiriasi nuo žmonių įsitikinimų – miškai vis dar užima daugiau nei 30 procentų Lietuvos teritorijos, dalis jų neliečiama, paliekama gamtai ir ateities kartoms. Pastebime, kad daugiausiai susirūpinimo kelia privačių savininkų, kurie valdo 45 procentus Lietuvos miškų, sprendimai. Jaučiamas konfliktas tarp privačių miškų savininkų ir šalia miškų gyvenančių žmonių, siekiančių miškų išsaugojimo. Dauguma privačių miškų savininkų  gyvena miestuose, toli nuo savo miškų, todėl neturi emocinio prisirišimo, miškai kertami, nes į juos žiūrima kaip į investiciją, o ne kaip į vertingą turtą ir tai prisideda prie neigiamo požiūrio formavimo“, – ICA rektorių ir dekanų forume kalbėjo ministras ir atkreipė dėmesį, kad situacija yra kontroliuojama, skiriamas ypatingas dėmesys natūralių buveinių išsaugojimui.

Objektyviame situacijos vertinime ypatingą vaidmenį atlieka mokslinių tyrimų rezultatai. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi, kad šiemet ICA rektorių ir dekanų forumas vyko daug dėmesio bioįvairovės moksliniams tyrimams skiriančioje VDU Žemės ūkio akademijoje. „Pasaulis keičiasi, mes taip pat esame pokyčių dalimi – Akademijos mokslininkai, atlikdami tyrimus, dalindamiesi jų rezultatais prisideda prie pozityvios kaitos ir bioįvairovės išlaikymo. Kuo daugiau turime mokslininkų surinktos objektyvios informacijos apie realią situaciją, kuo daugiau tyrimų rezultatais pagrįstų galimų sprendimų galime pateikti, tuo sklandesnis išėjimas iš sudėtingos situacijos“, – teigė prof. dr. A. Miceikienė.

Mokslininkai sutaria – bioįvairovės išsaugojimui būtini pokyčiai

Bioįvairovės nykimas – kompleksinė problema, kurios sprendimui būtinos tarpdisciplininės žinios ir bendradarbiavimas. Forumo metu dalyviams buvo sudarytos sąlygos keistis idėjomis, įžvalgomis, tyrimų rezultatais ir taip prisidėti prie pokyčių inicijavimo.

Austrijos Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto mokslininkas David Leclère, keldamas klausimą, ar nauji žemės išteklių naudojimo bei biologinės įvairovės atkūrimo modeliai dar gali sustabdyti pagreitį įgijusį natūralių buveinių nykimą ir užtikrinti bioįvairovės išlikimą, atkreipė dėmesį į neseniai atliktą tyrimą. „Tyrimo duomenys rodo, kad laiku dedamos pastangos – precedento neturinčios ambicijos ir koordinavimas – galėtų sudaryti sąlygas aprūpinti maistu augančią žmonių populiaciją, o kartu pakeisti pasaulines sausumos biologinės įvairovės mažėjimo tendencijas, kurias sukelia buveinių naikinimas. Tiek ambicingos išsaugojimo pastangos, tiek maisto sistemos pertvarka yra pagrindiniai veiksmingos biologinės įvairovės strategijos pagrindai, galintys užtikrinti pozityvius pokyčius“, – įkvepiančiais pastebėjimais dalijosi D. Leclère.

Kembridžo universiteto Frank Ramsey profesorius emeritas Partha Dasgupta, dalindamasis įžvalgomis apie biologinės įvairovės nykimą, ragino inicijuoti būtinus mąstymo pokyčius. Mokslininkas akcentuoja būtinybę keisti mąstymą, veiksmus ir ekonominės sėkmės vertinimą, nes tik taip galime apsaugoti ir užtikrinti gamtos pasaulio, o tuo pačiu – ir mūsų gerovę.

Forume Europos biologinės įvairovės partnerystės (Biodiversa+) atstovė C. Bléry pastebėjo, jog siekdami teigiamų radikalių pokyčių mokslininkai, politikai ir praktikai turi suvienyti jėgas, o kad tai vyktų sklandžiau, sukurtas Biodiversa+ tinklas. Jis yra Europos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. dalis, kuria siekiama, kad iki 2030 m. Europos biologinės įvairovės nykimą pakeistų bioįvairovės atsikūrimo kryptis.

Pozityviems pokyčiams – kasmetinis rektorių ir dekanų forumas

Kasmetiniu ICA rektorių ir dekanų forumu siekiama inicijuoti pozityvius pokyčius suteikiant Europos žemės ūkio ir gyvybės mokslų universitetų rektoriams, dekanams ir vyresniajai vadovybei bei kitiems ICA tinklo universitetų atstovams galimybę susitikti, aptarti aktualias problemas žemės ūkio ir gyvosios gamtos mokslų srityje. Forumo formatas pasirinktas siekiant paskatinti dalintis įžvalgomis tarpusavyje tiek su mokslo, tiek su pramonės, vyriausybės ir nevyriausybinių organizacinių atstovais.

Forumo rezultatai – mokslininkų įvardinti, tyrimų rezultatais pagrįsti įrodymai, kurių reikia norint priimti veiksmingus ir visa apimančius sprendimus dėl biologinės įvairovės išlaikymo bei tolesnio tvaraus naudojimo. Vienas iš jų – bioįvairovės krizės klausimų kėlimas aukštojo mokslo institucijose ir studentų įgalinimas tapti ateities lyderiais, suprantančiais bioįvairovės svarbą ir pasiruošusiais veikti siekiant apsaugoti bei didinti biologinę įvairovę. Ne mažiau svarbus tikslas – gyvybės mokslų universitetams pritaikytų strategijų ir veiksmų numatymas žinių saugumo iššūkiams spręsti.

ICA komunikatas dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo

ICA generalinė sekretorė dr. Rasa Pakeltienė teigia, jog ICA iniciatyva buvo parengtas komunikatas „Life sciences universities addressing the urgent need to bend the curve of biodiversity loss“, skirtas išreikšti Europos gyvybės mokslų universitetų poziciją dėl universitetų prisidėjimo siekiant išsaugoti bioįvairovę.

51 Europos gyvybės mokslų universitetas, tyrimų centras, fakultetas ICA Generalinės Asamblėjos metu sutiko ICA vardu pasirašyti ir paskelbti komunikatą. Komunikate teigiama, jog švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra gyvybiškai svarbūs ramsčiai pereinant prie tvarios žiedinės bioekonomikos, kuri tausoja išteklius ir didina biologinę įvairovę, skatina jos išsaugojimą, tvarią maisto gamybą, mažina neigiamus padarinius klimato kaitai ir pan. Komunikatu ICA nariai politiniams lyderiams, verslo sektoriui ir plačiajai visuomenei įsipareigoja, kad universitetai dalinsis žiniomis apie biologinę įvairovę, jos prigimtinę vertę, tendencijas ir dinamiką bei funkcinę reikšmę gamtinių ir miesto ekosistemų tvarumui ir, jog fundamentinius biologinės įvairovės tyrimus aukštojo mokslo institucijos derins su gamta pagrįstų sprendimų paieška, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo, atkūrimo ir didinimo tuo pat metu plėtojant tvarią žiedinę bioekonomiką.

Taip pat ICA universitetai sutinka skatinti savo studentus – ateities specialistus ir sprendimus priimančius asmenis – įsisavinti visą turimą supratimą apie visuomenės poreikius, priemones ir būdus išsaugoti, atkurti ir didinti biologinę įvairovę visų tipų sausumos bei jūrų ekosistemose. Anot dr. R. Pakeltienės, svarbu paminėti ir tai, kad komunikate susitarta saugoti bei didinti gyvybės mokslų universitetų teritorijų, miestelių ir kitos infrastruktūros biologinę įvairovę, kad jie taptų pavyzdžiais biologinės įvairovės plėtrai pagrįsti.

Komunikate pažymima, kad ICA sieks aktyvaus bendradarbiavimo su Tarpvyriausybine biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslo ir politikos platforma (IPBES), Tarpvyriausybine klimato kaitos grupe (IPPC), Europos Komisija ir su miestų planavimo bei kitais ekonomikos ir visuomenės sektoriais mūsų regionuose visoje Europoje. Oficialiame pranešime teigiama, kad ICA universitetai yra atviri bendradarbiavimui su jūrų, žemės ūkio maisto, miškininkystės ir biologinės kilmės pramonės šakomis. Taip siekiant paskatinti ir įgyvendinti konkrečius elgesio ir institucinius pokyčius, kad būtų veiksmingai pažabotos ir netgi pakeistos biologinės įvairovės mažėjimo tendencijos bei paspartintas perėjimas prie žiedinės, klimatui neutralios visuomenės.

ICA rektorių ir dekanų forumas, organizuotas VDU Žemės ūkio akademijos, buvo jau 12-asis forumas, kurio metu aukštojo mokslo įstaigų vadovai, politinių sprendimų priėmėjai ir mokslininkai diskutuoja aktualiomis temomis ir siekia prisidėti įgyvendinat Europos Žaliojo kurso, Europos biodiversifikacijos ir kitus strateginius siekius. Kasmet organizuojamo forumo tematikos turi tęstinumą ir atliepia aktualiausius šių dienų globalius iššūkius.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą