Žmonės sako – NORIU..

Šiandieniniame gyvenime žmonės skirtingai suvokia žodį „noriu“. Noriu draugauti, noriu mylėti, noriu laimės ir t.t… Bet ką iš tikro reiškia žodis „noras“ ir ko jis vertas?
Pasitaiko nemažai atveju, kai vaikinas sako savo merginai: noriu gyventi kartu, tačiau šiuo metu nėra galimybių. Už šio sakinio slypi kur kas daugiau nei noriu. Žmogus sakantis noriu, bet nieko dėl to nedarantis iš tikro neturi stimulo t.y noro. Kyla klausimas kodėl? Ir turėtų kilti, nes mes žmonės esame skirtingi ir daug ką suvokiame savaip.
Noras – tai kažko norėti, svajonė – tai ir kažko norėti, tau skirtumas yra. Svajonė visada liks tik svajonė, nes tai mūsų fantazijos vaisius, atsipalaidavimas.. Noras turi dvi puses: mintys ir pastangos. Kai žmogus deda pastangas norų išsipildymui – jis tikrai NORI, o jei dėl noro nieko nedaroma priešingai, tik kalbama – NORĖJIMO nėra.
Visada turi būti pastangos ir visai nesvarbus kokios jos: didelės ar mažos, paprastos ar sudėtingos ir pan. Pagalvokime, kaip žmogus gali norėti ir nieko nedaryti? Skamba nelogiškai, nėra grįžtamojo ryšio, o turi būti.
Reikia suprasti, kad žodis „noriu“ įgauna savo tikrąją prasmę tik tada, kai dėl jo dedamos pastangos. Būtų nesąžininga ir netikslu teigti, jei žmonės, kurie nyvykdo savo norų, iš tikro to nenori. Kartais tai parodo, kad tarp žmonių yra kažkas netaip, ir galbūt reikia kažką keiti.