Tiesiog apie vaikystę

Saulės išblaškytos mintys
Supasi vėjo glėby…
Mažą rankelę tiesia į aukštį
Vaikas rausvu žanduku.

Tiek daug vaiksytės sapnų,
Tiek daug jos siekių margų…
Ateis, pabus ir išeis- nebeliks…
Dar kelios sekundės sapnų…

Plaštakės, lakštingalos, saulė-
Visa vaikystė žmogaus…
Mintyse vien pasaka sukas-
Gyvenimo mažo- dangaus…

Pakilsiu virš sapno saulėto,
Virš rūpesčio menko žmogaus…
Bus gera ,manyti, žinoti-
Dar grįšiu, kur grįžta visi.