The crow

„Menulio sviesoje jis stovejo prie isduzusio lango,primenancio vezimo rata.Lauke zaibavo,dangu pjauste baltai sidabriniai peiliai,kartkartemis apsviete jo linksma veida.Ant peties tupejo padarelis-varnas,ji palaikantis tarp gyvuju ir mirusiuju pasauliu.Jis gryzo.Kerstas gryzo.Lauke smarkiai lijo.Jo juodus plaukus plaikste svelnus vejo gusis,atskrendantis nuo stogo.Akys zvilgejo, jose atsispindejo menulio pilnaties sypsena:”Lietus nesites amzinai”ir isnyko tamsoj,palikes tik slapius pedsakus prie lango ant jojo remo likusiu stiklo sukiu-kraujo lasiukus.Tai tiek ir teliko po jo isejimo.Begdamas,sekdamas,matydamas varno akimis,jis skubejo kersyti.Istroskes kraujo,lyg vampyras,bego,skrido,krito,atsistojo ir vel leke stogais ir vel nusokdavo:”Jie visi jau mire,tik jie to nezino”Jis kencia.Kartus prisiminimai smeigia sirdi,kelia nenuvaldoma nora kersyti.To ir sugryzo:uz meile,uz save kersyti,uz kancias savo mylimosios,uz sugriauta ateiti:”Jie turejo rytoj tuoktis,kas gali tuoktis velnio nakty?”-„niekas”-gailiai atsiduso policininkas..”Ji neisgyvens”Is vargseles kune padarytu giliu zaizdu,peilio astriu asmenu,sruvo kraujas,nesustodamas is jos glezno kuno ir lasejo ant grindu,sudarydamas viena po kitos didziules balas.Ju jau nebera.Jis visa tai prisimena su didziausiu skausmu.Pripuoles prie veidrodzio,jis meto viska i sali.Trenkdamas kumsciu i veidrodi,jis palieka kruvina vieta,lasiuka savo kraujo,prie kurio kazkada lietesi zmogzudzio kulka,lyg svelniai nenoredama,taciau istaske,isdraske jo sirdi.Suklumpa vel is naujo,lyg kas trenktu jam per kelius,pargriuna,trenkia galva i zeme ir suklykia,jo balse daug skausmo,neapykantos.liudesio:”Uz ka tokia kancia!”Tai naktys,tai velniu naktys,taip negalima.Stojasi ir vel bega stogu,pyktis,inirsis viskas skendeja giliose jo it anglis akyse.Viskas jame iskyla i dideli kamuoli ir sprogsta!Prieso peiliai,jais buvo suteikta daug skausmo-tai zudikas-ir jo ranka,blizganti nakties tamsoje,dabar jie skrenda is Erico ranku,drebanciu pykciu,inirsiu deganciu-sminga vienas po kito zmogzudziui i krutine.Varnas velei pakiles,atitrukes nuo blogio akiu,palieka likimo valiai,lygiai taip pat nukruvinta vaizda,kaip jo akyse,mintyse istrigusi milimosios klano kraujo bala.Si karta jis tik nusisypso ir palieka tik zenkla-„Varnas”-„Jie visi mire,tik jie dar to nezino…”