Velyvas, eilinis savaites vakaras. Malonus pokalbiai su draugais, linksmi pakrizenimai ir taip gera, lengva sirdy, kai esi laisvas kaip paukstis ir niekas nespaudzia sirdeles..;) Kai apie nieka negalvoji ir galvoje nesisuka jokios ikyrios mintys.. Ta vakara atsiduriau ten, kur net neplanavau ir tai buvo rodos taip nereiksminga.. Dieve, taves net nepastebejau!! Po to sekantis vakaras.. dar kitas.. ir kazka pastebejau.. zvilgsniai kaksart apsistodavo kazkodel tik ties tavim.. Idomu is kur tu, ka veiki, kaip ir kodel cia atsidurei.. Ir pagaliau klausimas saves – kodel jis mane taip domina.. kodel as vis noriu ji pamatyti.. kad jis labai fainas? nee.. as gi jo nepazystu.. kad draugiskas? nee.. jis manes dar nesnekino.. kad grazus? galbut.. gerai neimaciau;) kad grazus jo judesiai? beabejo, jie buvo grazus.. bet ne tame esme. Jis tiesiog turejo kazka, kas mane labai trauke.., netgi jaudino. Stebedama ji, per kuna nubegdavo lengvi, malonus siurpuliukai.. Jau labai seniai buvau tai bejutus.. Taigi, vienas vakaras nereiksmingas, kitas siaip sau, dar kitas kazkiek nemalonus.. Gal todel, kad supratau, pamaciau, jog ne as viena jauciu ta kazka tik jam.. ir toks lengvas pavydas, pyktis kai matau juos kartu.. Besisypsancius, kartais paflirtuojancius.. Bet negaliu pykti.. Vis jausdavau, kai kalbedamas su ja, jis zvilgcioja i mane, nuziurineja, stebi ka veikiu, su kuo atejau.. kai atsisukdavau i ji, staiga nukreipdavo zvilgsni kitur.. Kartkartem graziai nusisypsodavo, o as jam atsakydavau tuo paciu… Kartais pamojuodavo, o as ne.. Tik ziuredavau jam tiesiai i jo nuostabias akis ir sypsodavaus.. nes man budavo taip gera.. kad sulaukiau is jo kazkokio atsako:) Sypsojaus ir zinojau – tuoj sita pasaka baigsis.. sypsojaus, o sirdy taip skaudu, nes tuoj isvyksiu ir nebegalesiu i ji ziureti, ir sypsotis tik jam.. Rytas prasidedavo mintim apie ji.. vakaras baigdavisi mintim tik apie ji.. Laikas isvykti. Akys prisipilde asaru.. ir nezinau kodel.. man pikta! kodel jis ne man.. kodel negaliu buti su juo.. kodel, kodel ir vien kodel.. Bego laikas.. mintys tik apie ji.. Pasitaike proga ji vel aplankyti. Grizau i ta pacia vieta.. su mintim ji pamatyti ir galbut ne tik nusisypsoti.. Norejau tau tiek daug pasakyti.. Bet nespejau.. Po velniu! as nespejau..! Taves cia nebera.. Jau seniai.. Nuo tada taip tuscia ir taip nyku, pilka mano sirdyje.. nenoriu geresniu, nenoriu grazesniu, nenoriu fainesniu ir visokiu kitokiu – esniu, as noriu taves! Tikuosi susitikti.. nesvarbu kada.. kur.. matyt likimas nepanorejo, kad butume kartu.. Su sypsena prisimenu tik viena.. ta isimintina tavo gesta.. kuri pamacius is kitu, prisimenu tave.. visada.. ir pazadu nepamirsti.. Visokeriopos sekmes ir su dideliu optimizmu sakau, Tau mazuti, IKI..;) Su meile – tas pats zvilgsniukas;)
12 komentarų
Niekada
Niekada nesupratau ir kogero jau nesuprasiu tokiu zmoniu, kurie vien nuo pasiziurejimo lydosi. Atsipeikek mieloji, eik geriau mokintis, tobulek, siek kazko..ateis tavo zmogus tada kai busi pasiruosus…Ir jis ieskos taves ne tada, kai bus susikabines rankomis su kazkuo, o ateis apkabinti TAVES ir padarys tai abiem rankom. Labai nuosirdziai linkiu pirmiausiai surasti save, o tada ieskoti…
ass
NIEKADA tai nusvaigai belankaip. nelabai tikriausiai suprantai apie ka cia rasoma buvo…siulyciau paciai pirma kaip ten u rasei surast save, o tada komentuot, o nekomentuotuot to ko nesupranti arba supranti bet kazkaip kitaip negu reiketu
igna
opapa grazu bet ir graudu,is dalies gal gerai kad nieko nepradejot nes weliau butu dar skaudziau issiskirti…toks gywenimas bus tu -esniu..
ice
perskaiciau, ir tai siek tiek primine mano dabartine situacija… na, maniske ne visai tokia, tikrai dar ne viskas prarasta, dar tik pradzia… tikiuosi, pabaiga bus laiminga 🙂 ir tau linkiu, kad butum laiminga, jei ne su juo, tai su kitu 🙂 labai jau graziai parasei 🙂
sidabrinis
Na taip. Kiekvienas turim savo nuomone, savo poziuri i situacija ir galim nevarzomai ja issakyt. Nera prasmes del kazko gincytis, gi ne del to ir tekstas idetas:) Na o del saves suradimo ka jus zinot.. surado ji save, ar dar ne:) svetimo gyvenimo gi suprast ne taip gerai ir iseina:) o kartais i ji geriau ir isvis nelyst..
momento uno
kas buvo tas buvo, atgal nebesugris, na o kita karta jau zinai ka daryti kai tox momentas vel pasitaikys 🙂
siaip praeivis..
Visiskai nesupratau „niekada” komentaro. Galu gale prie ko tas saves suradimas? arba blogai perskaiciau autores teksta arba as durnas:)))
inga
o man NIEKADA komentaras pasirode brandus… gal ir as tada ko nesupratau:) AUTOREI: tokie momentai grazus… isimintini visam gyvenimui ir ju sugrazinti neimanoma, jei likimas to nenori… deja… aisku, galimybiu zmogus visada iesko. itariu, jis uzsienietis?;) m? o gal ir ne… bet kokiu atveju – sekmes!
juste
labai grazus tekstas..grazu..mano situacija buvo panasi..issiskyrem po dvieju savaiciu bendravimo,iskentejom mirties baijme,bet dabar…dabar esame kartu nors ir skiria mus daug km..bet abu esame laijmingi zinodama kad vienas kita mylima..gal ir jaustumemes laijmingesni jeigu butume is vieno miesto,bet likimas padare kitaip..ir tau mergyt linkiu dideles sekmes ir laimes siam pasauli…visi esam verti meiles ir tu nuostabiu momentu ;)*~
-*-liepsna-*-
„Niekada” komentaras yra labai netgi i tema. protingai ishreikshtas SAVAS pozhiuris i autores situacija. jusu problemos, jei neikirtot esmes. nematau prasmes kabinetis
Vile
Liabai grazu:) Reikėjo ji uzkalbint, o gal ir ne?gal jis ne toks koks isivaizdavai.gal butum nusivylus,o gal jis nuostabesnis nei tu isivaizdavai…
amsnamns
nerealu…man visiskai taip pat…kaip faina kad kazkas uzrase mano preati…