„Mirtiną baimę teko pergyventi vaikystėje, kai mūsų namus apsupo sovietų kariškiai, atėję suimti brolio, – pasakoja Vilniuje gyvenantis rašytojas Juozas Elekšis. – Jie apsupo namą per Kūčias… Brolis spėjo pasislėpti greta namo esančiame rūsyje…“ Pasak rašytojo, kariškiai liepė jo tėvui atrakinti rūsį ir perspėjo, jei ką nors ras, jį pirmą nušaus. Karininkas, apžiūrėdamas rūsį buvo kažkoks pasimetęs, nerado net ant bulvių aruodo paliktos dar šiltos brolio patalynės. „Kariškiams išėjus, apžiūrėjome rūsį, – prisimena J. Elekšis. – Aiškiai matėsi, kad buvo atidarytas lubose buvęs slaptas išėjimas. Palipęs stoginėn mačiau, kad praskleistos jos lentelės, o brolis išėjęs link kaimyno Vaičiaus.“ Brolio gaudynės Visi namiškiai puolė prie langų ir pamatė brolį nuo laukuose…
Vitaminų trūkumas pavasarį: kas jį sukelia ir kokių medžiagų atsargas reikėtų papildyti?
Nors už lango vis skaisčiau šviečia saulė ir į lauką kviečia bundanti gamta, tačiau kai kuriems iš mūsų trūksta energijos net pakilti nuo sofos – paskutines jėgas atima nuolatiniai peršalimai ar kiti negalavimai. Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Živilė Sinkevičienė teigia, kad dėl tokios savijautos gali būti kaltas pavasarinis vitaminų stygius. „Energijos trūkumą ir įvairias kitas sveikatos problemas gali sukelti ir vitaminų bei mikroelementų stygius. Paprastai pavasarį dažniausiai trūksta vitaminų C ir D, bet gali trūkti ir kitų medžiagų – B grupės, A, E vitaminų, geležies. Norėdami tuo įsitikinti, turėtume pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus“, – sako gydytoja. Pavyzdžiui, tai, kad organizme trūksta A, E vitaminų, liudija lūžinėjantys nagai, slenkantys…
Dermatologė atskleidė, kaip sustiprinti miego įtaką grožiui
Grožio miegas nėra mitas – naktį ilsintis mūsų kūnai tarsi persijungia į atsinaujinimo režimą, pašalinami dienos metu patirti ląstelių pažeidimai. Atsikėlus ryte išvaizda būna žvali, o kūnas – atsipalaidavęs. Todėl dermatologai pabrėžia odos priežiūros rutinos svarbą – mūsų odai apsaugoti ir puoselėti skirti produktai prieš miegą turi būti naudojami tam tikra tvarka. „Prieš pradėdami planuoti vakarinę grožio rutiną turime suprasti, kas vyksta mūsų kūne, kai miegame. Naktį replikuojasi kamieninės ląstelės, kurios palaiko odos jaunystę. Kitaip tariant, senas ląsteles pakeičia naujos. Po to pagreitėja kolageno gamyba, sunaikinami kenksmingi laisvieji radikalai ir prasideda aktyvus DNR bei ląstelių pažeidimų taisymas. Miegant odos ląstelės sugeba panaikinti UV spindulių, oro taršos ir chemikalų sukeltą žalą“,…
Išvaizdusis artišokas: neįtikėtinas skonis ir sąsajos su Marilyn Monroe
Nors artišokai dažnai yra vadinami daržovėmis, šis augalas iš tiesų yra gėlių rūšis. Iš Viduržemio jūros regiono kilę artišokai šimtmečius buvo vartojami ir kaip maistas, ir dėl gydomųjų savybių. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad mūsų šalies pirkėjai jis labiau atranda artišokus ir mėgsta šį išvaizdų augalą ne tik dėl ypatingo, riešutinio skonio, bet jis vertinamas ir dėl naudos organizmui, nes artišokuose yra gausu vitamino C bei antioksidantų. „Artišokų augalams būdingi giliai dantyti dideli lapai, užaugantys iki vieno metro ilgio. Susiformavus žiedams jie iš karto nuvysta. Artišoko skonis yra subtilus ir panašus į riešutus, o jo mažiausios galvutės ar pumpurai dažniausiai būna patys skaniausi ir…
Ką pasirinkti: gydyti kanalus ar šalinti dantį?
Gydytojo kėdėje vis dar nutirpstame sužinoję, kad pažeista danties pulpa ir reikės gydyti šaknų kanalus. Galvodami, kad tai reiškia ilgą ir skausmingą gydymą, dažnai nusprendžiame dantį tiesiog pašalinti. Tačiau odontologai tam nepritaria, nes šiuolaikinis endodontinis gydymas padeda išsaugoti nuosavą dantį ir išvengti brangios implantavimo procedūros. Kodėl nereikia bijoti dantų šaknų kanalų gydymo, kaip jo išvengti ir atpažinti, pasakoja odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ gydytoja Rugilė Jonelienė. Sovietinių laikų atsiminimas – nepakeliamas skausmas Visi žinome – labiausiai žmonės odontologo kėdėje bijo skausmo. Tai baimė, nulemta praeities atsiminimų, kai dantys buvo gydomi be nuskausminimo ir be šiuolaikinių technologijų. Gydytojams odontologams pažįstamas toks scenarijus: pajutus pirmuosius simptomus delsiame kreiptis į gydytoją, ėduonis progresuoja,…
Gydytoja paaiškino kaip spręsti skrandžio rūgštingumo problemos
Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt. Tai nėra atsitiktinis reiškinys. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė sako, kad taip nutinka dėl kelių priežasčių: „Bėgant metams silpnėja visi kūno raumenys, tarp jų ir apatinio stemplės sfinkterio raumenys, kuris atsakingas už stemplės apsaugą nuo rūgštaus skrandžio turinio. Kita priežastis ta, kad su amžiumi virškinimo sistemoje prasideda tam tikri pokyčiai…
Storosios žarnos vėžys: kaip jį atpažinti ir kada būtina kreiptis į gydytoją?
Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių susirgimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Aptikta ankstyvoje stadijoje ši sunki ir pavojinga liga gali būti sutramdyta. Dėl šios priežasties Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušyspataria atkreipti dėmesį į ligos simptomus ir nepamiršti vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos. Pasak gydytojo, storosios žarnos vėžys yra trečias dažniausias piktybinis susirgimas pasaulyje tarp vyrų ir antras – tarp moterų. Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga beveik du milijonai žmonių. Lietuvoje storosios žarnos vėžys yra viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių. Mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, o per metus nuo storosios žarnos vėžio miršta daugiau…
Savaitgalį įvedamas vasaros laikas: ekspertai pataria organizmą pratinti iš anksto ir būti atidesniems prie vairo
Paskutinio mėnesio sekmadienio (kovo 28 d.) naktį suksime laikrodžių rodykles valanda į priekį. Kasmetinis perėjimas prie vasaros laiko džiugina laukiančius ilgesnių šviesių vakarų, tačiau neigiamai sutinkamas mėgstančių rytais ilgiau pamiegoti. Metas po laiko persukimo tampa darbingesnis ir draudikams – pastebėta, kad tuomet šokteli avaringumo statistika. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad išnagrinėjus keleto pastarųjų metų eismo įvykių statistiką pastebėta, jog daugiausiai eismo įvykių fiksuojama ne pačiomis pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko persukimo, o savaitės vidurio link. „Sekmadieniai persukus laiką paprastai būna ramesni, matyt, žmonės stengiasi išnaudoti sutrumpėjusią dieną pasyviam poilsiui. Tačiau jau nuo pirmadienio eismo įvykių skaičiai pradeda augti, piką pasiekia antradienį ir trečiadienį, o panašus…
Duomenų apžvalga: regionai, kuriuose vyrauja britiškojo viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir pagal hospitalizacijos atvejų skaičių šalyje
Lietuvos regionai, kuriuose vyrauja vadinamojo britiškojo (B.1.1.7) viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir pagal hospitalizacijos atvejų skaičių šalyje. Nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 % visų Lietuvos atvejų ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai. Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius – užvakar reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 % ir teko pridėti papildomas gydymo ir reanimacijos lovas. Vakarų Lietuvoje situacija priešinga – Šiaulių regione praeitą savaitę net 3 dienas nebuvo nė vieno paciento reanimacijoje. Tikėtina, kad tokie regioniniai skirtumai susiformavo dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimų. Plačiau su naujausia COVID-19 situacijos apžvalga galite susipažinti čia. Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.…
Per savaitę „Eurovaistinė“ paskiepijo 260 suaugusiųjų
Vos daugiau nei prieš savaitę skiepyti nuo erkinio encefalito pradėję „Eurovaistinės“ „Geros savijautos klinikos“ specialistai skaičiuoja, kad kasdien susidomėjimas paslauga auga. Bendrovės valdybos pirmininkas Laimonas Devyžis sako svarstantis netrukus atidaryti dar bent dešimt skiepų kabinetų. Vieninteliai Lietuvoje kol kas galimybę skiepytis vaistinėje suteikiantys „Eurovaistinės“ vaistininkai pasakoja, kad per savaitę 8 „Geros savijautos klinikose“ nuo erkinio encefalito paskiepijo 260 gyventojų. Populiariausia vieta skiepui – sostinės „Akropolyje“ įsikūrusi „Eurovaistinė“. Joje dirbanti vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad dažniausiai klientai ateina kartu su pilnamečiais savo šeimos nariais. „Labai gerai vertinu mūsų startą. Pirmąją dieną paskiepijome 4, kitą dieną jau 10, savaitgalio dieną net 22 klientus. Savaitgalį šią paslaugą renkasi daugiausia „Eurovaistinės“ klientų, buvo likęs…
