Vis daugiau žmonių šiandien susiduria su emociniais sunkumais – vieni kenčia nuo nerimo, kiti išgyvena depresiją, o kai kurie susiduria su abiem sutrikimais vienu metu. Tai ne tik emocinis iššūkis, bet ir gyvenimo kokybę griaunanti būsena, kuri gali paveikti mūsų santykius, darbą, motyvaciją ir net fizinę sveikatą. Laimei, yra veiksmingų būdų, kaip sau padėti – vienas jų yra profesionali pagalba. Psichoterapija tampa vis populiaresniu pasirinkimu, padedančiu žmonėms atrasti vidinę pusiausvyrą, suprasti save ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Kada metas kreiptis pagalbos? Daugelis žmonių ilgą laiką ignoruoja savo emocinę savijautą, manydami, kad „viskas praeis“ arba kad „nereikia per daug dramatizuoti“. Tačiau kai nerimas ar depresija tampa kasdienybės dalimi, o paprasti dalykai –…
Ruošiame odą vasarai: įvardijo pavasarinius iššūkius ir dažniausiai daromą klaidą, nuo kurios kenčia mūsų veidas
Pavasarį, atšilus orams, derėtų pasirūpinti ir tinkama veido apsauga, pertvarkyti savo odos priežiūros rutiną ir įvesti produktų, kurie padės pasiruošti vasarai. Kai saulė tampa aktyvesnė, dažną kamuoja išsausėjusi, pleiskanojanti, išblyškusi veido oda, gali pasireikšti ir atopinis dermatitas. Specialistės įvardijo pagrindinius pavasario iššūkius odai, patarė, kaip juos įveikti, ir papasakojo apie dažniausiai daromą klaidą, itin kenkiančią mūsų odai. Riebios odos drėkinti nereikia? „Nesvarbu, koks metų laikas, tačiau drėkinimas reikalingas visiems odos tipams – ir riebiai, ir senstančiai, ir sausai odai. Dažnas galvoja, kad riebios odos drėkinti nereikia, tačiau taip nėra – riebios odos nereikėtų maitinti, derėtų vengti daug riebalų turinčių produktų“, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.…
Potrauminis stresas – įveikime pabaisą iš praeities
Ar jaučiatės tartum persekiojami praeities šešėlio, trukdančio gyventi pilnavertį gyvenimą čia ir dabar, nors, rodosi, viskas klojasi puikiai? Gali būti, kad jus kamuoja užsitęsęs potrauminis stresas. Kaip jį atpažinti ir įveikti? Apie tai kalbamės su psichologe ir mokslininke, VU Psichotraumatologijos centro docente dr. Odeta Geležėlyte. Kas yra psichologinė trauma? Kadaise patirta trauma gali niūriomis spalvomis nuspalvinti dabartinį gyvenimą. Rodos, kasdienybės netemdo jokie šešėliai, tačiau dėl vidinės naštos žmogus jaučiasi tarsi atskirtas nuo gražiausių dabarties akimirkų. To priežastis gali būti ir patirta psichologinė trauma. VU Psichotraumatologijos centro docentė, psichologė ir mokslininkė Odeta Geležėlytė teigia, kad pasak tyrimų, trauminių patirčių gali būti turėję apie 70-80 proc. visos populiacijos. „Taigi trauminės patirtys nėra…
Patarimai, kurie padės ryte išsibudinti lengviau ir jaustis žvaliau
Paskutinį kovo savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiai su sukami valanda į priekį, taigi pavasarį, kai pereiname prie vasaros laiko, tarsi „prarandame“ valandą miego. Tačiau nemažai žmonių rytinis pabudimas yra tikras iššūkis bet kuriuo metų laiku, ypač kai suskambus žadintuvui norisi dar bent kelias minutes pasilikti lovoje. Sunkus kėlimasis gali būti sąlygotas ne tik miego trūkumo, bet ir prastos miego kokybės, cirkadinio ritmo sutrikimų, netinkamos mitybos ar sveikatos problemų. „Kartais prasta savijauta ryte gali signalizuoti apie miego apnėją, skydliaukės sutrikimus bei diabetą, širdies ligas, taip pat depresiją ir nerimą ar kitas ligas. Todėl, ieškant nuovargio ryte priežasties, svarbu įvertinti ne tik savo kasdienius įpročius, bet ir bendrą sveikatos…
Tobulumo kaina mokama nuo vaikystės
„Mes norime padaryti darbus pakankamai gerai, tačiau kai norai peržengia protingumo ribas, tai jau galime pradėti vadinti perfekcionizmu. Bent jau mano požiūriu, sveiko perfekcionisto būti tiesiog negali“, – įsitikinęs gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Specialistai įvardija, kad nors perfekcionizmas dažnai vaizduojamas tik kaip asmenybės bruožas, jis gali parodyti gilias vaikystės traumas. Formuoja aplinka „Perfekcionizmas nėra nei sutrikimas, nei liga. Tai – labiau tam tikra savybė, pasireiškianti per norą viską tobulai padaryti. Žmogus stengiasi viską apgalvoti, perskaityti, pataisyti, sukontroliuoti, o tai užima ganėtinai laiko ir reikalauja daug emocinės energijos. Yra investuojama daug jėgų ir nuolatos nerimaujama, ar viskas vyksta gerai. Siekis kuo geresnių rezultatų nieko blogo neatneša, tačiau perfekcionizmas sukelia daug įtampos, ypač…
Mėnesinės… prasidėjo. Į ką atkreipti dėmesį?
Mėnesinės gali prasidėti sulaukus šešiolikos, o gali užklupti ir dešimties, tad vaikystei nesibaigus iškyla moterystės temos. Ką reiškia ankstyvos mėnesinės moters ateičiai? Į kokius naujus paauglės sveikatos aspektus apskritai reikėtų atkreipti dėmesį, kai ji suserga mėnesinėmis? Į šiuos klausimus atsako patyrusios akušerės ginekologės – Antonina Markauskienė ir dr. Švitrigailė Grincevičienė. Vienuolika metų – normalu Gydytoja akušerė ginekologė Antonina Markauskienė teigia, kad mėnesinės Lietuvoje mergaitėms vidutiniškai prasideda tarp vienuolikos su puse – dvylikos su puse metų. „Tačiau fiziologiškai ta riba gali svyruoti nuo dešimties iki šešiolikos“, – teigia „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbanti A. Markauskienė. Ji teigia, kad mėnesinių pradžiai įtakos gali turėti genetinis polinkis, mergaitės užimtumas, jos apkrovimas…
Nesėkmės baimė neturi trukdyti gyventi. Kaip su ja dorotis?
Nesėkmės baimė – kieno gi ji neaplanko? Net gi tuos, kuriuos laikome pačiais sėkmingiausiais. Su psichologe, sporto psichologijos konsultante Lina Vaisetaite iš visų pusių kaip Rubiko kubą vartome šį reiškinį, dėl kurio kartais lieka neįgyvendintos geriausios idėjos, kuris atneša abejonę ir verčia sustoti pusiaukelėje. Tai kaip gi pažaboti tą kaustančią nesėkmės baimę? Nors nesėkmės baimė lanko daugelyje gyvenimo sričių, tačiau viena tokių vietų, kur ji iškyla visu gražumu ir nori nenori tenka su ja dorotis – sportas. Todėl neatsitiktinai šia tema kalbiname sporto psichologijos konsultantę, psichologę Liną Vaisetaitę – savo darbe ne kartą turėjusią padėti įveikti vieną stipriausių priešų – nesėkmės baimę. Pašnekovė mielai sutiko pasidalinti ką daryti, kad ji…
Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą
„Seksualinės fantazijos yra tiesiog mintys, o ne veiksmai. Jos yra natūrali ir sveika psichikos dalis, ir jų stigmatizavimas daro daugiau žalos nei naudos”, – įsitikinusi psichologė ir seksologė Nikol Stičinskaitė. Fantazijos stiprina santykius „Seksualinės fantazijos atlieka svarbų vaidmenį žmogaus psichikoje, nes jos leidžia saugiai tyrinėti troškimus, išreikšti seksualumą ir praturtinti intymų gyvenimą“, – teigia psichologė ir seksologė Nikol Stičinskaitė. „Fantazijos padeda pažinti save – jos suteikia galimybę tyrinėti savo norus, ribas ir tai, kas kelia susijaudinimą, net ir be realaus veiksmo. Tai tarsi saugus psichologinis žaidimas, kuriame galime išbandyti įvairias patirtis“, – aiškina N.Stičinskaitė. Fantazijos, anot seksologės, gali būti puikus būdas stiprinti santykius. „Dalijimasis fantazijomis su partneriu gali skatinti atvirumą…
Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
Vaiko emocinės iškrovos – tikras košmaras tėvams ir prikaustantis „spektaklis“ smalsuoliams. Visgi šios scenos užkulisiuose slypi sudėtingi neurologiniai procesai, kuriuos suprasti svarbu kiekvienam. Apie tai, kas vyksta vaiko organizme isterijos metu ir kokie veiksmingi metodai padeda vaikui nusiraminti, pasakoja vaikų psichologės Justa Ryženinė ir Viktorija Urmanavičiūtė. Žala abiem pusėms Vaikų psichologė Justa Ryženinė įspėja, kad vaikų isterijos priepuoliai gali turėti rimtų pasekmių tiek vaiko, tiek tėvų sveikatai. „Bet kokia stresinė situacija, o vaiko isterija neabejotinai tokia yra, sukelia nerimą. Jis kyla tiek vaikui, tiek tėvams, ir tas nerimas ateina su visomis galimomis rizikomis – padidėja kraujospūdis, o jei tai labai intensyvu ir vyksta dažnai, gali išsivystyti psichosomatiniai sutrikimai: galvos, pilvo…
Emocijų slopinimas – tiksinti bomba
„Fiziškai užspaustos emocijos veikia lyg uždelsto veikimo daugybės lėtinių ligų bomba. Nerimas ir įtampa gali pasireikšti galvos, skrandžio skausmais, aukštu kraujospūdžiu ar kitais somatiniais simptomais“, – kalbėjo psichologas Karolis Poderis. Visuomenėje vis dar veikia stipri stigma, kad emocionalūs vyrai yra nevyriški, tačiau emocijų slopinimas gali labai neigiamai paveikti organizmo veiklą. Vyrai irgi emocionalūs „Tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys biologiškai išgyvena panašų emocinį intensyvumą. Kitaip tariant, vyrai iš prigimties nėra mažiau emocionalūs. Tačiau egzistuoja dideli individualūs skirtumai: vienų emocijos labai intensyvios tose pačiose situacijose, kitų – gerokai ramesnės. Dažnai poroje tai virsta tarpusavio nesusipratimais ar kaltinimais „tu esi nejautrus“ arba „tu – per jautrus“, – kalbėjo K.Poderis. „Jei įsivaizduotume skalę…
