Du trečdaliai (68 proc.) šalies gyventojų mano, kad žmones su intelekto ir psichosocialine negalia reikia labiau integruoti į visuomenę, suteikiant darbą ir gyvenamąją vietą šalia kitų visuomenės narių, parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Žmonių su negalia integracijos ekspertai pritaria, kad visuomenėje vyksta teigiami pokyčiai, tačiau iki tikrosios integracijos dar tolokai. Pasak Institucinės globos pertvarką koordinuojančio eksperto Gyčio Baltrūno, žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia yra teikiama pagalba įsidarbinant ir išliekant darbo vietoje, apsaugoto būsto paslauga, organizuojamos veikti įgalinančios socialinės dirbtuvės, be to, numatoma institucinė reforma – turi nebelikti didelių institucijų, kuriose tokie žmonės yra globojami. „Siekiamybė yra integracija, kai žmogus su negalia tampa natūralia visuomenės dalimi. Pateiksiu pavyzdį. Prieš…
Grikių, viržių ar liepų – kokį medų pasirinkti, kad tiktų būtent Jums
Medaus pasaulis – toks pats platus, kaip ir šio produkto nauda organizmui. Nuo gėlių natų viržių meduje iki sodraus skonio grikių medaus ar švelnaus iš liepų sunešto saldumo – kiekviena rūšis pasižymi savitu skoniu ir unikaliais privalumais sveikatai. Gegužės 20-ąją minime Pasaulinę bičių diena, tad tai puiki proga leistis į gardžią kelionę po medaus rūšis. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, lietuviai nusimano apie medaus naudą – jis ne tik dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose, bet jo populiarumas kasmet ir auga. „Medų lietuviai naudoja noriai ir įvairiai. Tiesa, jo pardavimuose pastebimas ryškus sezoniškumas – rudenį pardavimai ima augti, o pikas paprastai pasiekiamas gruodį, kai peršalimo sezonu medus gausiai naudojamas…
Avinžirniai – ne tik humusui ar falafeliams: jų sriuba su salierais palanki sveikatai ir šeimai nekainuos nė 3 eurų
Artėjant vasarai dažnai atsisakome tirštesnių sriubų su mėsa, kurios šildė žiemą, tačiau ir šiltuoju metu neapsiribokime vien tik šaltibarščiais: yra puikių lengvų sriubų, kurių pagrindą sudaro daržovės bei ankštinės kultūros. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad norint sveikiau maitintis, vertėtų orientuotis į gyvūninės kilmės baltymų mažinimą, keičiant juos augalinės kilmės baltymais. Todėl vertėtų prisiminti ankštines daržoves ir bandyti jas įtraukti į savo kasdienę mitybą. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kad ankštinės daržovės yra finansiškai naudingesnė alternatyva kiaušiniams ir mėsai, tad visada verta jomis papildyti savo virtuvės spintelių turinį. Avinžirniais galime keisti gyvūninės kilmės produktus Avinžirniai ypač mėgstami Artimuosiuose Rytuose ir kituose šilto…
Vasaros atostogų sezonas prasideda: psichikos sveikatos specialistai paaiškina, kodėl svarbu pailsėti
Prasidedant vasaros atostogų sezonui ne visiems pavyksta iš tiesų pailsėti, nes nepavyksta atitraukti minčių nuo darbų ar asmeninių rūpesčių, kamuoja nerimas dėl namų saugumo. Specialistai įspėja – tokios atostogos neatneša naudos, o atvirkščiai, gali sukelti netgi sveikatos problemų. Rūpesčius palikti namuose Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius pabrėžė, jog žmonių atostogos prasideda ne mums pasiekus kurortą ir net ne oro uoste – jos prasideda dar namuose. Ir išskiria, jog pats blogiausias scenarijus – į atostogas kartu su savimi pasiimti darbo bei buities problemas. „Gerai pailsėsime tik tuomet, kai visus rūpesčius paliksime namuose, jų nesivežant kartu su savimi atostogų metu. Labai nesmagu matyti žmogų, kuris prie baseino ar paplūdimyje…
Mitybos ekspertė apie smidrus: kodėl juos naudinga valgyti ne tik sportuojantiems ir gurmanams?
Artėjanti vasara skatina grįžti prie sau duotų naujametinių pažadų daugiau sportuoti ir sveikiau maitintis. Parduotuvių lentynose daržovių asortimentą vis gausiau papildo pirkėjų jau pamėgti smidrai, tačiau ne visi žino, kodėl ir kaip juos valgyti. Mitybos specialistė atsako, kodėl šis šparaginių šeimos augalas yra naudingas mūsų organizmui ir kaip jį paruošti, kad išsaugotume vitaminus ir mineralus, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai. Smidrai yra itin naudingas produktas mūsų sveikatai, nes turi daug mikroelementų, antioksidantų bei ląstelienos, pasižymi net antidiabetinėmis savybėmis. „Smidruose yra net 12 proc. geležies dienos normos, vitaminų A, B grupės, C, E, K. Šios medžiagos ne tik papildo kūną, bet ir suteikia energijos, gerina nuotaiką, virškinimą, reguliuoja įvairių organizmo sistemų…
Šiuolaikinio gyvenimo „palydovas“ – storosios žarnos vėžys
Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1,7 tūkst. žmonių, daugiau nei 800 dėl šio vėžio miršta. Neretai „tyliąja liga“ vadinamas šios rūšies vėžys laikomas išsivysčiusių valstybių liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarietišku gyvenimo būdu. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė–chemoterapeutė prof. Rasa Jančiauskienė, sergamumas ekonomiškai pažangiose ir besivystančiose šalyse skiriasi net kelis kartus. „Sergamumas storosios žarnos vėžiu Vakarų šalyse siekia apie 40–60 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai besivystančiose šalyse – apie 8–10 atvejų 100 tūkst. gyventojų, arba reikšmingai mažiau. Paveldimi genų pokyčiai nulemia tik apie 10 proc. susirgimų, apie 15–20 proc. visų atvejų…
Vaikų vakcinacija: padėtis pakabinta ore
Jau šiek tiek daugiau kaip metai praėjo nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo atšaukta ypatingoji padėtis dėl COVID-19 pandemijos. Susirgimų skaičius nuslopo, ir didžiulę įtaką tam turėjo gyventojų vakcinacija. Tačiau šiuo metu tėvai, norintys vakcinuoti vaikučius, susiduria su nepatogumais. Baigėsi, nes paseno Lietuva, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamų duomenų, vaikams skiepyti savo metu užsakė apie 142 tūkst. vakcinų dozių. Vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų amžiaus, praskiedus „Comirnaty“ vakciną, ji turėjo būti leidžiama į raumenį 3 dozių (po 0,2 ml) kursu. Antrąją dozę buvo rekomenduojama leisti praėjus 3 savaitėms po pirmosios dozės suleidimo, o trečiąją – praėjus ne mažiau kaip 8 savaitėms po antrosios. 5-11 metų amžiaus vaikai galėjo…
Skaičiuojant dienas iki vasaros į mitybą grįžta ledai: dietologė išskyrė vertingiausias rūšis
Pirmieji ledai Kinijoje pradėti gaminti dar prieš 5 000 metų, o dabar tai – įprastas vasaros dienų desertas. Vis dėlto, anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, dietologės dr. Editos Gavelienės, ledai priskiriami desertams, todėl jais reikėtų mėgautis saikingai, o svarbiausia – atsižvelgti į jų sudėtį. Be to, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad ilgą laiką lietuvių mėgstamiausi buvo tradiciniai – vanilės ir šokolado skonio – ledai, tačiau dabar pirkėjai linkę išmėginti vis daugiau naujų skonių. Maisto technologai kviečia namuose išmėginti sveikatai palankių ledų gamybą, kurie patiks net patiems mažiausiems. Svarbiausia – saikas ir atidus pasirinkimas Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ledai neturėtų būti…
Pavasarinės alergijos: ką daryti, kad alergenų židiniu netaptų mūsų automobiliai
Pavasarį bundanti gamta ir žydintys augalai džiugina anaiptol ne visus – vis didesnei daliai žmonių šis metas siejasi su ūmiausiomis alerginėmis reakcijomis. Alergija jau dabar yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų Europoje, o viena ar kita jos atmaina senajame žemyne serga apie 150 mln. žmonių ir šis skaičius toliau auga. Nors alergijų kamuojami gyventojai įprastai žino kaip apsisaugoti lauke bei namuose, retas pagalvoja, kad pavasarį vienu didžiausių ir su mumis keliaujančių alergenų židiniu tampa mūsų automobiliai. Skaičiuojama, kad net iki 20 proc. Europos gyventojų, medžių ir pievų žydėjimo laikotarpiu, patiria alergines reakcijas, reikšmingai bloginančias gyvenimo kokybę, mažinančias darbingumą ar net galinčias riboti socialinį žmogaus gyvenimą. Tyrimais patvirtinta, kad…
Netinkamas antibiotikų vartojimas: gydytoja paaiškino, kas gali atsitikti, savavališkai gydantis šiais vaistais
Antibiotikų sukūrimas padarė tikrą perversmą visuomenės sveikatos srityje ir tapo dideliu žingsniu infekcinių ligų gydyme. Visgi, gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie savavališkai nusprendžia gydytis šios rūšies vaistais. Prienų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Rita Keturakienė pažymi, kad antibiotikai gelbėja milijonus gyvybių, tačiau itin svarbu žinoti, kad juos vartoti galima tik su gydytojo paskyrimu ir griežtai laikytis nurodymų. „Šiais laikais antibiotikų yra daugybė, tačiau visi jie veikia prieš į organizmą patekusias bakterijas. Tiesa, reikėtų žinoti, kad antibiotikai gali būti dvejopi – vieni stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi, o kiti jas sunaikina. Todėl itin svarbu nesavivaliauti ir antibiotikus vartoti tik tuo atveju, jei ir kaip juos paskyrė gydytojas“, – pasakoja R. Keturakienė.…
