Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje, kur globalizacija, darbo jėgos trūkumas ir demografiniai pokyčiai kelia didelių iššūkių, perspektyvia sritimi tampa verslo logistikos procesų automatizavimas. Anot VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros profesorės Aurelijos Burinskienės, paprastai tariant, verslo procesų optimizavimas yra jų automatizavimas, apimantis programinės įrangos ir technologijų naudojimą kasdienėms užduotims automatizuoti, duomenims valdyti ir sprendimų priėmimo procesams palengvinti. Tokia transformacija yra būtina, sprendžiant šiuolaikinės verslo logistikos iššūkius ir poreikius. Verslo logistikos procesų automatizavimas pašalina pasikartojančias ir rankines užduotis, leisdamas taupyti brangius laiko ir finansų resursus, susijusius su verslo įmonių operacijomis. Automatizuotos sistemos leidžia užtikrinti nuoseklų užduočių vykdymą, todėl padidėja procesų tikslumas ir patikimumas. Tai ypač svarbu valdant atsargas,…
Mokinių vertinimas: nuosprendis ar grįžtamasis ryšys?
Aiškėjant pirmiesiems abiturientų brandos egzaminų rezultatams, viešojoje erdvėje, kaip ir kiekvienais metais, netrūksta emocijų bei skirtingų nuomonių. Tai – puikus metas dar kartą persvarstyti ir reflektuoti mokymo tikslus, būdus, vertinimą ir mokinių bei mokyklų tarpusavio santykius. „Vertinimas neturėtų būti nuosprendis – tai yra grįžtamasis ryšys“, – tinklalaidėje „Postūmis – dialogai šveitimo pažangai“ neabejoja švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) vadovė Judita Šarpienė. Orientacija į kūrybiškumą, ne į rezultatus TŪM tinklalaidės epizode, tema „Kiekvienas už save? Mokyklų konkurencija ir bendradarbiavimas“, pašnekovai daug dėmesio skyrė mokyklų tarpusavio konkurencijai, reitingavimui ir dėl to kenčiančiai visai sistemai, o labiausiai – mokiniui. Pokalbyje išryškėjo, jog būtent dėl mokytojų ir mokyklų administracijų nenoro bendradarbiauti ir…
Maitinimo paslaugų ugdymo įstaigose sutarčių vykdymo pažeidimai. Rekomendacijos naudingos visoms ugdymo įstaigoms
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai š. m. II ir III ketvirtį atliko maitinimo paslaugų sutarčių vykdymo ir paslaugų kokybės vertinimus penkiose Lietuvos ugdymo įstaigose. Nors tikrintos ugdymo įstaigos skirtingose savivaldybėse: Vilniaus, Panevėžio, Tauragės, Šalčininkų, Anykščių, o vertintos sutartys sudarytos su skirtingais tiekėjais, visais atvejais nustatyta pažeidimų, pavyzdžiui: nepatiektas sutartyje nustatytas komercinių patiekalų kiekis, neįdiegta elektroninė maitinimo užsakymų ir atsiskaitymų sistema (EMUAS), nepateiktas sutarties vykdymo užtikrinimas ir pan. Trims ugdymo įstaigoms (Anykščiuose, Panevėžyje ir Vilniuje) rekomenduota nutraukti sutarčių vykdymą. VPT specialistai atkreipia pirkimo vykdytojų dėmesį, jog formuojant užsakymą VšĮ CPO LT kataloge, perkančiosios organizacijos turi atsakingai įsivertinti laisvai pasirenkamų komercinių patiekalų poreikį ir nustatyti…
Lietuvių ir ukrainiečių bendravimą palengvins iki šiol neturėti dvikalbiai žodynai
Lietuvių kalbos institute, bendradarbiaujant su ukrainiečių leksikografais, parengti du dvikalbiai žodynai. Tai vieninteliai Lietuvos ir Ukrainos leksikografijos istorijoje „Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“ (aut. Aurelija Gritėnienė, Svitlana Hrycenko, Ihoris Koroliovas, Oksana Nika, Zinaida Pocholok, 2022 m.) ir „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodynas“ (pirma dalis, aut. Aurelija Gritėnienė, Ihoris Koroliovas, Svitlana Hrycenko, A–P raidės, 2024 m.; antrą dalį numatoma išleisti š. m. pabaigoje). Šie abu žodynai prieinami internete, Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje E. KALBA. E. KALBOJE pateikiama ir daug kitų skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių. Tai vienakalbiai ir dvikalbiai žodynai, kartotekos, duomenų bazės ir paslaugos. Vienas pirmųjų skaitmeninių lietuvių kalbos žodynų buvo dar 2005 m. internete paskelbtas 20-ies tomų „Lietuvių kalbos žodynas“ – pagrindinis XVI–XX a. leksikos šaltinis. Juo galima naudotis ir E. KALBOS sistemoje,…
Europos kokiušin karatė čempionė nėrė į politiką, tačiau netrukus savo pasirinkimą pakeitė
Nuo 8-erių metų karatė menu užsiimanti kaunietė Justina Šišaitė sporte pasiekė didžiųjų aukštumų: ji tapo daugkartine Lietuvos kiokušin karatė čempione, Europos čempionatų aukso bei sidabro laimėtoja, taip pat – pasaulio čempionato dalyvė (5-8 vietos). Nepaisant saldžių pergalių ir skambių titulų sporte, Justina nutarė išbandyti ir naują kelią: ji visa galva nėrė į politikos mokslus ir svajojo įsidarbinti ambasadoje. Išvykusi į Ispaniją ir realizavusi šią svajonę, netrukus Justina žengė dar vieną netikėtą žingsnį, kuris tapo posūkiu, iš esmės pakeitusiu tolimesnį jos profesinį kelią. Tėvai vertino skeptiškai ir prieštaravo Karatė sportu Justina užsiima jau daugiau kaip 20 metų. Tiesa, šis sportas jos gyvenime atsirado visai netikėtai. Vaikystėje ji išbandė įvairius užsiėmimus –…
Dr. Tadas Šarūnas apie sociologijos galią: magnetinės bangos ar socialinės struktūros?
„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas. Miesto fenomeną ir socialinius judėjimus tyrinėjantis mokslininkas teigia, kad sociologija yra disciplina, siūlanti tiesą apie socialinę realybę ir teikianti viltį, jog esamą realybę galima pakeisti: „Apie socialinį gyvenimą mes visi turime savo nuomonę, bet sociologija siūlo tiesą – parodo socialinius faktus, kurie žmonėms kartais būna visiškai netikėti. Tie faktai naikina stereotipus, pasipriešina galiai. Sociologija kaip disciplina siūlo viltį susitarti, kad apie socialinę realybę galimi ne tik politiniai ginčai, bet įmanoma atrasti tiesą – kaip iš…
Mokslininkė: lemiamą vaidmenį Baltijos jūros išsaugojimui turi apsišvietusi visuomenė
„Baltijos jūros ekologinę situaciją sutartinai siekia gerinti faktiškai visos su ja besiribojančios valstybės. Tokių didelių vandens telkinių kaip Baltijos jūra atveju, visuomeninių akcijų pagrindinė nauda yra visuomenės švietimas, viešųjų erdvių sutvarkymas. Mažiau pastebimą, tačiau ilgalaikę naudą duoda kompleksinės priemonės, kuriomis ribojamas teršalų patekimas į jūrą ir jos baseino upes. Tačiau neretai šios priemonės sulaukia didelio visuomenės pasipriešinimo“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė dr. Giedrė Kacienė. Nors tarša mažėja, ekologinė situacija nesikeičia Anot mokslininkės, to įrodymas – Lietuvos ir kitų Europos šalių ūkininkų streikai dėl ES Žaliojo kurso, kadangi vienas iš pasipiktinimą sukėlusių reikalavimų tiesiogiai siejasi su vidaus vandens telkinių (o tuo pačiu ir…
QS reitinge VDU – tarp šimto geriausių Šiaurės Europos universitetų
Šiandien paskelbtame naujausiame QS Europos universitetų reitinge („Europe University Rankings“) Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) vėl demonstruoja sėkmingus rezultatus: pakilo aukštyn iš 284 į 267 vietą bendrame reitinge, o Šiaurės Europoje – iš 105 į 99 vietą. Iš viso reitinge buvo įvertintos 685 aukštojo mokslo institucijos Europoje. Vertinant atskiras reitingo kategorijas, VDU itin gerai pasirodė pagal studentų ir darbuotojų santykį, kur jam buvo skirta septinta vieta visoje Europoje, taip pat – 43 vieta atvykstančių mainų studentų kategorijoje ir 152 vieta pagal užsienio studentų įvairovę. VDU taip pat buvo itin gerai įvertintas pagal darbdavių vertinimus (175 vieta Europoje) ir pagal išvykstančius mainų studentus (165 vieta). Akademinės reputacijos kategorijoje universitetui skirta 251+ vieta,…
Ugdo kompetencijas, kurių dirbtinis intelektas nepakeis
„Šiandien jaunosios kartos itin vertinamos lankstumo ir laisvės vertybės, įvairovė ir įtraukumas, socialinė atsakomybė, bendruomenės fizinė ir emocinė gerovė, plati naujovių integracija, modernių metodų taikymas ir kita yra VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto DNR dalis”, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) prodekanas doc. dr. Justinas Kisieliauskas. Vertybė – studento ir dėstytojo ryšys Pasak docento, prieš 35 metus artes liberales (liberaliųjų menų) koncepcijos pagrindu Atkurtojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete pradėtas puoselėti studento-dėstytojo ryšys tapo savaime suprantama vertybe. „Aukštosios mokyklos šiais laikais giriasi savo bendruomenės kultūra. Galėjimą betarpiškai bendrauti su dėstytoju. Mūsų universitete tai įprasta nuo pat 1989 metų, kai buvo įkurtas Ekonomikos ir vadybos fakultetas.…
Liko treji metai švietimo įstaigų vadovams įgyti magistro laipsnį
Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai, kad įgytų privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams. Siekdamas užtikrinti platų šių studijų prieinamumą, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų institutas nuo šių metų prisijungia prie aukštųjų mokyklų ir jų padalinių, siūlančių esamiems ir būsimiems vadovams įgyti reikiamą kvalifikaciją. Vilniuje vykdomos studijos, skirtos vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir ugdymą organizuojantiems skyrių vedėjams, pritaikytos dirbantiems asmenims. Jos yra finansuojamos Europos…
