Lietuvos edukologijos universitete  (LEU) esantis lietuvių kalbos ir kultūros centras (LKKC) šiais metais švenčia dešimtmetį. Centras įkurtas 2007 metais, jo tikslas buvo vienyti užsieniečius, kurie nori išmokti lietuvių kalbos, pažinti Lietuvą, jos kultūrą, gamtą, istoriją. Per dešimtmetį LKKC lietuvių kalbos kursus baigė daugiau nei tūkstantis studentų iš pačių įvairiausių užsienio šalių. „Lietuvių kalbos ir kultūros centras vykdo įvairią veiklą: rengia metodinę kalbos mokymo medžiagą, priemones, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, ES projektuose, koordinuoja NORD, Erasmus + projektus, organizuoja Baltistikos studijas studentams ir įvairaus pobūdžio lietuvių kalbos ir kultūros kursus“, – sakė centro vadovė Vilma Leonavičienė. Rugpjūčio mėnesį vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Kiekvienais metais dalyvauja apie šimtą studentų iš daugiau…

Vokietijoje, D. Britanijoje ir kitose Vakarų šalyse humanitariniai ir socialiniai mokslai yra laikomi būtinais strategijų kūrimui. Europos Sąjungos (ES) programoje „Horizontas 2020“ šie mokslai yra integruojami į mokslo tyrimų projektus, atpažįstant jų suteikiamą naudą. Tuo tarpu Lietuvoje jie vis dar dažnai nuvertinami, laikomi neperspektyviais ir nereikalingais – jei toks požiūris ir toliau dominuos,  mūsų šalyje siekti pažangos bus tik sunkiau, sako Lietuvos sociologų draugijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja, docentė dr. Milda Ališauskienė. Požiūrį į socialinius ir humanitarinius mokslus atspindi ir valstybės finansavimo politika – šių sričių universitetinės studijos pastaraisiais metais sulaukia 2-3 kartus mažiau valstybės lėšų, nei technologijos mokslai. Nors socialinių mokslų srities studijų programas 2016…

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokslininkus, tyrėjus ir studentus dalyvauti konkurse ir kurti atžalines įmones (ang. k. „spin off“), kurių steigėjas arba vienas iš steigėjų yra mokslo ir studijų institucija.  Startuoja nauja Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo projektų finansavimo priemonė, kuriai iki 2020 metų planuojama skirti daugiau kaip 10 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų. „Priemonės, skatinančios mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, yra labai reikalingos siekiant didinti valstybės inovatyvumo potencialą. Sveikinu su  naujos priemonės startu ir tikiuosi, kad, ją įgyvendinę, turėsime daugiau sėkmingų mokslui imlių įmonių, kurios kurs inovatyvius produktus pasaulinėms rinkoms. Jau dabar galime didžiuotis aukštųjų technologijų įmonės „Nanoavionics“…

Renginio tipas: Renginys Renginio data: Pirmadienis, 2017 m. birželio 26 d. Renginio pradžia: 17:30 Renginio pabaiga: Pirmadienis, 2017 m. birželio 26 d. Renginio vieta: La Boheme (Šv. Ignoto g. 4/3) Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) organizuoja diskusiją „Daugiau nei pedagogas: ar diplomas suteikia „supergalių“?“, kurioje kviečia kalbėtis ne tik apie pedagogo kelią ir jame pasitaikančius iššūkius, bet ir tai, kaip į mokytojo pašaukimą galima pažvelgti plačiau. Ar baigus edukologijos studijas yra tik viena galimybė – būti mokytoju? O gal edukologijos išsilavinimas suteikia kur kas daugiau „supergalių“, kuriomis galima remtis siekiant įspūdingos karjeros, prasmingų pokyčių visuomenės gyvenime? Diskusijoje dalyvaus Lietuvos edukologijos universiteto alumnai, kurie save rado versle, švietimo srityje bei mokykloje: – LAURA VAGONĖ, vestuvių planuotoja, lietuvių filologijos absolventė. Moteris atskleis, kokią įtaką padarė lituanistinės…

Nepaisant pastaruoju metu vis netylančių aistrų ir diskusijų dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarkos (ypač Vilniuje ir Kaune), kurios iniciatoriai aukštąsias mokyklas jungia ir kilnoja kaip bulvių maišus nuimant rudeninį derlių, norisi aiškiai konstatuoti, kad Klaipėdos universiteto akademinio ir mokslinio potencialo įdirbis dažnai yra nepagrįstai nuvertinamas. Šio universiteto akademinės bendruomenės per 58 metus (1959 m. įkurtas pirmas padalinys, dabar – KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas) sukaupta patirtis ir veiklos poveikis Klaipėdos regionui, Vakarų Lietuvai yra didžiulis, stiprinant visos Lietuvos geopolitinę, ekonominę, kultūrinę aplinką, tenkinant nacionalinius jūrinės politikos poreikius. LR Vyriausybė, remdamasi specialiai sudarytos darbo grupės rekomendacija, reformuojant auštąjį mokslą nusprendė, kad Klaipėdoje turi likti atskiras, savarankiškas universitetas, tam…

„Istoriškai tam tikras situacijas esame linkę vertinti iš „arba/arba“ perspektyvos, užuot bandydami pritaikyti požiūrį „ir/ir“. Ypatingai – kalbėdami apie universitetų ir kolegijų sąveiką aukštojo mokslo sistemoje. Kai suprasime, kad svarbūs bei reikalingi yra ir tie, ir tie, geriau suvoksime studentų patirtį ir didesnio bendradarbiavimo bei integracinės aplinkos poreikį“, – kalbėjo Letbridžo universiteto prezidentas Mike Mahonas po pasirašytos istorinės sutarties, įtvirtinusios visų Kanadoje veikiančių universitetų ir kolegijų partnerystę. Jo nuomone, glaudus bendradarbiavimas tarp abiejų lygių aukštųjų mokyklų yra labai svarbus sveikai ugdymo aplinkai Kanadoje. Prieš trejus metus pasirašyta sutartis, kurios tikslas buvo suteikti studentams daugiau įvairių būdų gauti išsilavinimą ir platesnes karjeros galimybes, šiandien toliau sėkmingai įgyvendinama. Praėjus trejiems metams, Kanados…

Birželio  26 d. 20 val. vakare iš Klaipėdos kruizinių laivų terminalo į Taliną išplaukia Klaipėdos universiteto mokomasis-tyrimų laivas škuna „Brabander“ ir universiteto mokslininkai, kurie vykdys projektą „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ (karo laivo „Prezidentas Smetona“ ir kitų Estijos vandenyse nuskendusių nepriklausomos Lietuvos laivų paieškos ir tyrimai). Projektas yra finansuojamas pagal Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo „Istorinės atminties puoselėjimo“ programą. Tyrimai bus vykdomi Estijos vandenyse, siekiant identifikuoti 1939–1945 m. nuskandintus ir nuskendusius laivus: buvusį Nepriklausomos Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“, prekybinius Lietuvos laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“ bei atlikti jų žvalgomuosius neinvazinius tyrimus. Nuskendę laivai planuojami žvalgyti šoninės apžvalgos sonaru, jie bus nufilmuoti ir nufotografuoti. Gyliai šiose vietose yra 70–80 m,…

Pirmadienis, birželio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, birželio 27 d., 11 val.  dalyvaus Lietuvos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) sutarties pasirašymo ceremonijoje. Pasak Prezidentės, ši sutartis – išskirtinės svarbos įvykis valstybės pažangai. Lietuvos asocijuotosios narystės CERN sutartis atvers mūsų šalies mokslui ir verslui naujų galimybių naudotis CERN – didžiausios pasaulyje mokslo institucijos – patirtimi ir dalyvauti jos globalių mokslinių tyrimų veikloje. Prezidentė visada skatino Lietuvos bendradarbiavimą su CERN, o praėjusių metų pradžioje, lankydamasi šioje organizacijoje, su jos generaline direktore Fabiola Gianotti aptarė būsimą Lietuvos narystę.      Lietuvos mokslininkai, universitetai, lazerių gamintojai su CERN bendradarbiauti pradėjo prieš ketvirtį amžiaus. 2004 m. buvo pasirašytas susitarimas dėl šalies institucijų dalyvavimo…

2017 m. birželio 21 dieną reitingų agentūra „Times Higher Education“ (THE) paskelbė specialią Europos universitetų veiklos analizę. Kauno technologijos universitetas (KTU) 2016–2017 metais joje pateko tarp 400 geriausių Europos universitetų (300+ reitingavimo kategorija). THE reitinge yra tik dvi Lietuvos aukštosios mokyklos – KTU ir Vilniaus universitetas. Abu jie užima tą pačią 300+ kategoriją. Universitetai buvo reitinguojami pagal 5 grupes (13 indikatorių): citavimas, pajamos iš verslo, tarptautinis įvaizdis, moksliniai tyrimai, mokymas. Aukščiausią įvertinimą KTU turi pajamų iš verslo ir tarptautiškumo kategorijose. THE universitetų reitingas, įsteigtas 2004-aisiais, profesionalų vertinamas dėl taikomos metodologijos ir laikomas vienu patikimiausių įrankių reitinguojant universitetus. Reitingo leidėjai „Times Higher Education Magazine“ kasmet pateikia pasaulio ir regioninius reitingus. Pasak…

Lietuvos darbo rinka pasipildė daugiau nei 2 tūkstančiais jaunų specialistų – šį penktadienį diplomus atsiėmė Kauno technologijos universiteto (KTU) bakalaurai, magistrai ir mokslo daktarai. Į įspūdingą diplomų teikimo šventę Kauno „Žalgirio“ arenoje susirinko per 10 tūkst. dalyvių – absolventų, jų artimųjų, akademinės bendruomenės narių bei garbingų svečių. Renginyje koncertavo du kartus geriausia Lietuvos roko grupe „M.A.M.A.“ grupe tituluoti „Freaks on Floor“, metų atlikėjos ir metų proveržio vardui nominuota atlikėja Monika Liu, pritariant orkestrui „Vilniaus Sinfonietta“, diriguojamam Vytauto Lukočiaus. „Jau galite žengti savo žingsnį – ne medijos sukurtų žvaigždžių, ne konkuruojančių bičiulių, o savo. Ateities gyvenimą pradėkite gyventi iš karto. Pradėkite taip, kad jaustumėte jo skonį“, – absolventams linkėjo KTU rektorius…