Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. Ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė pabrėžia, kad tam įtakos turi ne tik švietimo sistemoje vyravusios spragos, bet ir neigiami tėvų įpročiai. Mat daugiau galimybių būti finansiškai stabiliais, nepasinėrusiais į skolų liūną ir profesine prasme sėkmingesniais turi tie, kurie nuo mažumės dar šeimoje buvo mokomi, kaip reikia tinkamai elgtis su pinigais. Švietimo įstaigos – tik viena sistemos dalelė Finansinio raštingumo klausimu vis dar atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių, tačiau situacija Lietuvoje pamažu gerėja. Kaip teigia D. Cibulskienė, apie finansinius dalykus su…

Rugsėjo 14 d. Klaipėdos universitete (KU) lankėsi delegacija iš Vokietijos Rostoko universiteto: rektorius prof. dr. med. Wolfgang Schareck bei Rostoko universiteto atstovai – prof. dr. phil. Dr. h. C. Winfried Böttcher, prof. dr. Jörn Dosch ir Michael Paulus, kurie susitiko su Klaipėdos universiteto Rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulu Klaipėdos konsulinėje apygardoje, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos Evangeliškosios teologijos centro direktoriumi doc. dr. Arūnu Baubliu. Susitikimo tikslas – Klaipėdos universiteto ir Rostoko universiteto bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Klaipėdos universitetas, siekdamas didinti studijų ir mokslo tarptautiškumą, kartu su Rostoko universitetu pradėjo Klaus Mehnert instituto steigimo procesą. Pasak doc. dr. A. Baublio, tai atvers kelius tiek…

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems festivalio „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas. Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie galimas alternatyvas. Iš žvaigždžių evoliucijos modelių žinome, kad Saulė po maždaug  4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios milžinės stadiją. Tuomet ji smarkiai išsiplės ir Žemėje dėl nepaprastai aukštos temperatūros negalės egzistuoti jokia gyvybės forma. Užteks ir vieno milijardo metų, kad Žemėje, pakilus temperatūrai, išgaruotų visi vandenynai ir prasidėtų…

Susipažinti su Lietuvos švietimo sistemoje įvykusiais pokyčiais bei lyderystės įgūdžių ir demokratinių vertybių ugdymo procesais šį rudenį į Vilnių atvyksta moksleiviai ir pedagogai iš septynių švietimo įstaigų, veikiančių neramiausiame Ukrainos regione – Antiteroristinių operacijų arba taip vadinamosios ATO zonoje. Visą mėnesį truksiantį moksleivių ir pedagogų vizitų maratoną rugsėjo 18 dieną pradės 20-ies moksleivių grupė iš trijų Donecko srities mokyklų. Vilniuje jie viešės ir mokysis iki rugsėjo 22 dienos. Rugsėjo 25–29 d. juos pakeis su mokytojais dirbantys ugdymo specialistai iš Donecko ir Luhansko sričių. Spalio 2–6 d. Vilniuje lankysis keturių Luhansko srities mokyklų moksleiviai, o spalio 9–13 d. – Luhansko ir Donecko sričių mokyklų pedagogų grupė. Vizitų metu ir moksleiviai, ir…

Įgyvendindama Vyriausybės programą ir siekdama užtikrinti vaikų ir jaunimo kultūrinių kompetencijų ugdymą ir kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos muziejų asociacija (LMA), inicijavo specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą moksleiviams – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“. „Kultūra yra vertybinio ugdymo pagrindas. Kultūra besidomintis, kultūrą vartojantis, kultūra gyvenantis žmogus visada bus iniciatyvus, išmanus ir aktyvus. Jis visada bus pilietis, ko Lietuvai ir trūksta“, – pabrėžė ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Pasak L. Ruokytės-Jonsson, programa „Nemokami muziejai – moksleiviams“ pradedama nuo muziejų ir pilotinės nemokamos specialios muziejų programos moksleiviams „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, skirtos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kultūros ministrė pabrėžė, kad kultūrinio prieinamumo skatinimas visoje Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių šios programos tikslų.…

Renginio tipas: Konferencija Renginio data: Trečiadienis, 2017 m. rugsėjo 20 d. Renginio pradžia: 14:00 Renginio pabaiga: Trečiadienis, 2017 m. rugsėjo 20 d. Renginio vieta: Kovo 11-osios Akto salė 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie šiuos konferencijos siekius netrukus įtvirtino Vasario 16-osios aktu. Šia proga Seimo Pirmininko Viktoro…

Artėjančio Lietuvos atkurtosios valstybės šimtmečio proga Lietuvos paštas planuoja išleisti šventinius atvirlaiškius. Šalies moksleiviai kviečiami prisidėti prie Lietuvai svarbios istorinės sukakties minėjimo ir sukurti atvirlaiškius tema „Susieti žmones, suburti šalį“. „Po šimtametę Lietuvą keliauja ne šiaip sau laiškai, atvirlaiškiai ar siuntiniai. Už kiekvieno jų – atskira istorija. Vienos jų telkia šeimas, kitos – draugus, trečios – ištisas bendruomenes. Sklindančios mintys virsta žodžiais, žodžiai – žinutėmis, žinutės – veiksmais. Lietuvos paštas jau šimtą metų rūpinasi, kad žodžiai rastų adresatą, kad žmonės burtųsi ir dalintųsi viena didele žinia – Lietuvai jau šimtas metų. Įsitraukdami į visai Lietuvai svarbią istorinę sukaktį kviesime žmones švęsti modernios Lietuvos valstybės šimtmetį. Kūrybiškai paminėti Valstybės 100-ąjį gimtadienį…

Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad informacinės technologijos (IT) – labiau vyrams tinkama karjeros sritis, nūdienos tendencijos byloja, kad tokiam stereotipui nulemta keistis: IT sektorių vis dažniau pasirenka ir moterys. Apie moteris IT sektoriuje bus garsiai diskutuojama moderniųjų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!, kur savo įžvalgomis pasidalins būrys profesionalų iš Lietuvos ir užsienio. Rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje prie apskrito stalo sės būrys rimtai diskusijai nusiteikusių specialistų. Pokalbio metu pašnekovai apžvelgs, kaip pastaraisiais metais keitėsi moterų santykis su IT, svarstys, kaip į šį sektorių pritraukti daugiau moterų bei kaip atsikratyti stereotipų. Stereotipą formuoja „nuo lopšio“ IT ir telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ Teisės reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters skaičiuoja, kad šiuo metu bendrovėje iš…

Gerai Lietuvoje žinomas, ilgametę patirtį turintis ir daugiau nei 120 talentingų studentų vienijantis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblis „Nemunas“ dalyvauja ne tik skirtinguose Lietuvos festivaliuose bei konkursuose, bet ir gastroliuoja po įvairias pasaulio šalis. Šį kartą kolektyvo „Nemunas“ stotelė – rugsėjo pabaigoje Meksikoje vyksiantis „Festival Internacional de Santa Lucía“ festivalis. Šiaurės rytų Meksikos Monterėjaus mieste organizuojamas festivalis, kasmet pritraukia ne tik vietinius gyventojus, tačiau ir menininkus bei žiūrovus iš įvairių pasaulio vietų. Pirmą kartą šiame festivalyje dalyvausiantis KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ kelionei į Meksiką skirs beveik tris savaites. „Festivalyje dalyvaus tik 6 kolektyvai iš viso pasaulio, o mes būsime tie vieninteliai, kurie išdidžiai atstovausime Lietuvai“, – džiaugėsi…

Net ketvirtadalis 60 – 84 metų lietuvių, kuriems reikia sveikatos priežiūros pagalbos, į gydymo įstaigas nesikreipia, tokių asmenų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tai – duomenys iš mokslinio straipsnio, pripažinto vienu geriausių Europoje ir pelniusio itin aukštą „2017 Highly Commended Award“ prizą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno kartu su bendraautoriais parengtame straipsnyje „Health care and aging: do European Union countries differ?“ („Sveikatos priežiūra ir senėjimas: ar Europos Sąjungos šalys skiriasi?“) palyginta skirtingų Europos Sąjungos (ES)  šalių vyresnio amžiaus pacientų elgsena tų šalių sveikatos apsaugos sistemose. Prestižiniame sveikatos vadybos mokslo žurnale „International Journal of Health Care Quality Assurance“ išspausdintas mokslinis straipsnis 2017 m. „Emerald Literati“…