Rasa Valaitytė, Martyna Špokauskaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos studijų III kurso studentės Ką tik praūžusi Europos kalbų diena yra kasmet minima, siekiant atkreipti dėmesį į žemyno kalbų gausą, skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę bei paraginti piliečius mokytis daugiau kalbų. Europos Sąjunga (ES) turi net 24 oficialias kalbas, taip pat joje yra per 60 regioninių ir mažumų kalbų – katalonų, baskų, fryzų, samių, valų ar jidiš – taip daugiakalbystės principas tampa simboliu, patvirtinančiu Europos Sąjungos devizą būti „suvienijusiai įvairovę“. Dar 2002 metais Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai Barselonoje sutarė pasiekti ambicingą tikslą – įgalinti piliečius be savo gimtosios kalbos bendrauti dar dviem užsienio…
Unikalioje mokymosi programoje – nuosekli pažintis su inžinerija
Kriptovaliutų palyginimas, dalijimosi ekonomikos pavyzdžių analizė, cunamiui atsparaus namo projektavimas, vidaus apdailos medžiagų savybių tyrimas, Bluetooth ryšiu valdomų įrenginių konstravimas ir programavimas – tai ne studentų baigiamųjų darbų temos. Tai inžinerinio ugdymo praktikos darbai, kuriuos, ruošdamiesi brandos darbo rengimui, padarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerijos licėjaus vienuoliktokai. Tęsdamas sėkmingą praktiką šiemet VGTU inžinerijos licėjus, bendradarbiaudamas su VGTU, startuoja su nauja unikalia Lietuvoje pirminio inžinerinio ugdymo programa. Pasak VGTU Edukacinių kompetencijų grupės Pirminio inžinerinio ugdymo koordinatorės bei VGTU inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotojos inžineriniam ugdymui Linos Bagdžiūnaitės-Litvinaitienės, būtent 2016–2017 mokslo metais daryti Inžinerinio ugdymo praktikos darbai patvirtino, kad VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pajėgūs įžvelgti, išgryninti problemas bei surasti jiems tinkamus kūrybiškus…
Studijos užsienyje merginai padėjo pasijausti pasaulio žmogumi
Užsienio kalbų mokymasis, smalsumas, naujų kultūrų pažinimas, noras tobulėti ‒ tai bene dažniausi motyvai studijoms užsienyje, įsiūbuojantys nenumaldomą troškimą tęsti tarptautinės patirties maratoną. Taip nutiko ir Lietuvos edukologijos universiteto magistrantei Simonai Biveinytei. Pirmasis semestras praleistas Turkijoje pagal „Erasmus+“ programą prasitęsė iki metų studijų, dar vėliau ‒ studijos Ispanijoje ir planai tobulintis viename seniausių Europos universitetų Portugalijoje. – Kokius jausmus patyrėte pirmą kartą, kraudamasi lagaminus kelionei į Turkiją? – Pirmą kartą dalyvaujant mainų programoje labiausia jaudinausi dėl užsienio kalbos, kadangi prieš tai neteko studijuoti svetur. Žinoma, baiminausi ir vienatvės, tačiau gana greitai suradau draugų, su kuriais nuoširdžiai bendrauju ir šiandien. Su vienu iš jų vasarą praleidau įspūdingą viešnagę Amerikoje. – Turkijoje…
Lietuvoje kuriasi pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras
20 mln. eurų investicijų, išskirtinės lietuvių ir švedų tyrėjų kompetencijos, technologijos universitetų ir mokslo centrų bendradarbiavimas – Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijos centras. Šį trečiadienį Kauno technologijos universitete (KTU) vyko pirmasis centro steigėjų (projektinis pavadinimas – „InnoITeam“) susitikimas. Renginyje dalyvavę tyrėjai, verslo, Vyriausybės atstovai sveikino iniciatyvą, kuria koncentruojamas regiono informacinių technologijų srities tyrėjų potencialas. „IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje, atliepiant iniciatyvos „Pramonė 4.0“ prioritetus“ – teigia KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė. „Labai svarbu, kad būtų investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą, nes nuo to priklauso…
Vilniaus universitetas pasirašė paramos sutartį su VšĮ „Mokykla vaikams“
Vilniaus universitetas (VU) pasirašė paramos sutartį su VšĮ „Mokykla vaikams“ dėl neformalaus ankstyvojo gabių vaikų ugdymo programos „Gabių vaikų akademija“ vardinės stipendijos. Sutartis pasirašyta VU Filosofijos fakulteto iniciatyva. Paramos sutartis numato skirti 1000 EUR dydžio stipendiją, siekiant paskatinti motyvuotus edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros studijų programos studentus specializuotis gabių vaikų ugdymo srityje, atlikti tyrimus ir užsiimti šios srities profesine veikla. „Mes visi didžiuojamės Lietuvos mokinių pasiekimais tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, bet retai susimąstome, kokie tai vaikai, kas ir kaip juos ugdo. Lietuvos švietimo sistemoje gabiems vaikams skiriamas labai menkas dėmesys, didelė jų dalis iš viso neatpažįstami kaip turintys išskirtinių gebėjimų. Pasirašyta sutartis bus postūmis studentams gilintis į gabių vaikų tematiką ir…
Kaune – knygos „Berniukas su smuiku“ pristatymas
Gyvenimas žydų gete Kaune, slapstymasis nuo nacių lietuvio namuose ir stebuklingas išsigelbėjimas – tai tik dalis karo ir pokario laikų patyrimų, aprašytų Jochanano Faino atsiminimų knygoje „Berniukas su smuiku“, kurią pats autorius pristatys Kaune spalio 3 d., antradienį, 16 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25). Memuaruose J. Fainas prisimena, kaip jį, gabų 14-metį smuikininką, savo namuose 1944 metais paslėpė lietuvis Jonas Paulavičius, kartu su kitais 15 žmonių, taip išgelbėdamas nuo mirties. Jo dėka knygos autorius išgyveno karą ir galiausiai persikėlė į Izraelį. Knygoje prisimenami siaubingi įvykiai, tačiau J. Fainas pasakoja be neapykantos – puslapiuose juntamas jo optimizmas ir humoro jausmas, neabejotinai padėję išlikti. „Ši knyga yra unikalus…
Į prekybą grįžta lito nominalo pašto ženklai
Iš apyvartos išimti ir galioti nustoję lito nominalo pašto ženklai – vėl prekyboje. Šiandien jau suvenyriniais tapusiais pašto ženklais Lietuvos paštas pradėjo prekiauti internetinėje parduotuvėje. „Šie pašto ženklai – daugiau nei dviejų dešimtmečių Lietuvos istorijos atspindys. Todėl kviečiame visus, besidominčius filatelija ir apskritai mūsų krašto kultūros ir ekonomikos raida, naudotis galimybe ir kaip istorinę vertybę įsigyti iš prekybos jau išimtų pašto ženklų. Tai bus proga ne tik papildyti savo turimą filatelinę kolekciją trūkstamu pašto ženklu, bet ir patyrinėti nepriklausomoje Lietuvoje leistus pašto ženklus su lito nominalu. Bus itin smagu atrasti savo vaikystės pašto ženklų. Neabejoju, kad atsiras tokių, kurie smalsumo vedami norės prisiminimui įsigyti ir tą pašto ženklą, kurį pirmąkart…
ECIU mokymuose Kaune – išskirtinis dėmesys aukštojo mokslo problemų sprendimui
Lyderystės ir strateginio valdymo ypatybės universiteto kontekste, žinios apie svarbius Europos ir pasaulio aukštojo mokslo politikos pokyčius – į šias reikšmingas temas Kaune gilinosi 20 atstovų iš devynių Europos inovatyvių universitetų konsorciumui (ECIU) priklausančių universitetų. ECIU mokymai Lietuvoje vyko pirmą kartą. Kauno technologijos universitetas (KTU) yra vienintelis šalyje, priklausantis šiam konsorciumui. Pasak KTU mokslo ir inovacijų prorektorės prof. Astos Pundzienės, vienas pagrindinių mokymų aspektų yra tai, jog sprendžiamos realios universitetų suformuluotos problemos. „KTU pateiktos problemos yra susijusios su tuo, kaip padidinti tarptautinį universiteto, kaip inovacijų centro, įvaizdį bei tarptautinį žinomumą apie čia kuriamas inovacijas. Tikimės, kad kolegų patirtis ir rekomendacijos prisidės prie žinių ir technologijų perdavimo proveržio užsienio rinkose“, –…
„Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“
Renginio tipas: Konferencija Renginio data: Pirmadienis, 2017 m. rugsėjo 25 d. Renginio pradžia: 13:00 Renginio pabaiga: Pirmadienis, 2017 m. rugsėjo 25 d. Renginio vieta: Seimo Spaudos konferencijų salėje Rugsėjo 25 dieną 13 – 18 val. Lietuvos Respublikos Seime vyks konferencija „Socialinės inovacijos ir regionų plėtra“, organizuojama Kazimiero Simonavičiaus universiteto. Konferencija yra ketverių metų trukmės tarptautinio „Social Innovation – Driving Force of Social Change“ (SI-DRIVE) projekto dalis. Projekto, apimančio ES ir kitas šalis, rezultatus bus siekiama praktiškai pritaikyti vystant Lietuvos regionus. Konferenciją globoja Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Konferencijoje bus nagrinėjama: kodėl Lietuvoje socialinės inovacijos nėra pakankamai išplėtotos, kokios priežastys lemia Lietuvos regionų tuštėjimą, demografinės padėties ir inovacinio potencialo mažėjimą, kokios yra inovacijų plėtros…
Ar šiandien ant Lietuvos dirvožemio išgyventų dinozaurai?
Pastaruoju metu itin aktyviai kalbama apie tai, kad antibiotikus visuomenė privalo vartoti atsakingai. O tais atvejais, kai jų vartojimas yra neišvengiamas, žmogus turi gauti ir probiotikų, t.y. gerųjų bakterijų, atkuriančių mūsų organizmo mikloflorą, kurios, mokslininkų teigimu, kiekvienas „nešiojamės“ net apie 3 kg. Tačiau ar dažnas susimąstome, kad intensyvus, chemizuotas žemės ūkis, lygiai taip pat kaip antibiotikai žmogaus organizmą, alina dirvožemį, sunaikindami jo gerąsias bakterijas? Lietuvoje pirmieji apie šią problemą prabilę Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai teigia, kad būtent nuo dirvožemio mikroorganizmų būklės priklauso ne tik derliaus gausa, bet ir žmonių sveikata. Apie tai, kur link turėtų būti sukamas mūsų šalies žemės ūkis, kad vartotojams būtų garantuotas sveikas maistas, o dirvožemio,…