„Burning Man LT“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ komanda grįžo iš didžiausio pasaulyje techninės kūrybos festivalio „Burning Man“, kaip ir kasmet vykusio Nevados dykumoje. Ten jie pristatė įspūdingą 7 metrų pločio akies instaliaciją „Aušros šokis“ (angl. „Dance For The Dawn“). Spalio 12 d. projekto palaikytojai ir visi besidomintys „Degančio žmogaus“ (angl. „Burning man“) judėjimu rinkosi į VGTU „LinkMenų fabriką“, kur jaukioje aplinkoje komanda dalinosi įspūdžiais, pristatė nuotraukų parodą ir trumpametražį filmą. „Po beveik pusės metų intensyvaus darbo pagaliau galime pasakyti, kad mums pavyko. Pavyko ne tik pastatyti dykumoje mūsų sugalvotą instaliaciją ir išspręsti visus inžinerinius, logistinius, finansinius iššūkius – kartu pavyko suburti realią bendruomenę, kuri toliau…

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje viešėjęs vienas biotechnologijų pramonės Lietuvoje lyderių, kompanijos „Biotechpharma“ įkūrėjas ir vadovas akademikas prof. Vladas Algirdas Bumelis su gimnazistais pasidalijo įžvalgomis, kokie iššūkiai jaunosios kartos laukia bioekonomikos amžiuje.  Neseniai paskelbta, jog prof. A. Bumelis Lietuvoje planuoja statyti tris 200 mln. eurų vertės fabrikus, kurių viename bus gaminami vaistai iš mikrobinių ląstelių, kitame – iš žinduolių ląstelių, o trečiame 3 D biospausdintuvais bus spausdinami žmogaus ląstelės bei organai ląstelių terapijai. Susitikime su LSMU gimnazistais verslininkas sakė, jog vietos, kurioje įkurdins šią svarbią investiciją, dar nepasirinko, tačiau neslėpė, jog susilaukia kvietimų iš įvairių šalies miestų, o Kaunas jį traukia dėl biotechnologijų klasterio galimybių ir gerai parengtų specialistų…

Vakar prasidėjusiame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė idėjas, kaip šiuolaikines technologijas pritaikyti Lietuvos švietimo sistemoje. Jos teigimu, ateinančiais metais pasitelkdama naujus mokymosi metodus, šalis gali tuo pačiu metu sumažinti socialinę atskirtį ir išugdyti kartą žmonių, kurie tam tikrose nišoje būtų geriausi pasaulyje. Vis dar mokomės XVI a. metodais Savo pranešime „(R)evolution of a school desk“ Švietimo ministrė teigė, jog inovacijų ir švietimo temos niekuomet neturėtų būti vienas nuo kitos atskiriamos, tačiau šiandien matome būtent tai – naujausius išradimus bei technologijas verslo sektorius įsisavina kelis kartus greičiau nei švietimo sistema įdiegia juos ugdymo procesuose. „Šiuo metu diskutuojame apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri, kaip ir…

Naujausia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistika atskleidžia, kad žmonės su negalia Lietuvoje sudaro apie 9 proc. visų šalies gyventojų, o Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiau nei 9,5 tūkst. šių darbingų žmonių negali rasti darbo. „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje, siekdamas prisidėti prie žmonių su negalia užimtumo problemos sprendimo, šiemet į savo organizuojamą „UNIX akademiją“ – nemokamus „Linux“ administravimo kursus, kviečia žmones, turinčius negalią.   „Deja, kol kas verslas Lietuvoje, ne išimtis ir IT įmonės, skiria per mažai dėmesio žmonių su negalia integracijai į darbo rinką. Nusprendėme pradėti keisti šią situaciją ir aktyviau prisidėti didinant žmonių su negalia įsidarbinimo galimybes. Po kiekvienos „UNIX akademijos“ didelė dalis jos absolventų iškart pradeda karjerą…

Šiemet minimas iškilaus lietuvių semiotiko, publicisto, rezistento Algirdo Juliaus Greimo gimimo šimtmetis, įtrauktas ir į UNESCO minimų datų sąrašą. Šia proga spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune bus pristatytas žurnalisto, VDU docento Ryčio Zemkausko dokumentinis filmas „Ieškoti Greimo“ (pranc. „Cherchez Greimas“). „Greimas pilnas prieštaravimų – filme yra labai daug detalių, kurios tą parodo. Pavyzdžiui, jam, visą gyvenimą besistengusiam vakarietinti ir „miestinti“ Lietuvą, staiga pasisuka gyventi kaime – ir ne šiaip troboje, o… pamatysite patys. Mėgstu, kai žiūrovas pats iššifruoja, kodėl viena ar kita yra rodoma ar sakoma. Tai juk irgi semiotika“, – pasakojo R. Zemkauskas. A. J. Greimas, didesnę gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, yra laikomas vienu moderniosios semiotikos…

Olandas Alexas Sozonoffas 35 metus ėjo JAV kompanijos „Hewlett Packard“ (HP) viceprezidento ir generalinio direktoriaus pareigas, yra įmonės „Infinet Technologies“ savininkas, privačių reaktyvinių lėktuvų tinklo „Victor“ valdybos pirmininkas. A. Sozonoffas buvo vienas iš Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) bei startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ steigėjų. Pasak jo, išskirtinio recepto sėkmingam startuolio pasirodymui rinkoje nėra, tai lemia daugybė faktorių, o vienas svarbiausių – vyriausybės palaikymas ir tinkamų sąlygų sudarymas. Sozonoffas – KTU garbės daktaras. Spalio 13 dieną už paramą jaunam verslui ir indėlį plėtojant ketvirtosios pramonės revoliucijos koncepciją bei kitus nuopelnus šis titulas taip pat bus suteiktas Pasaulio ekonomikos forumo steigėjui, profesoriui Klausui Martinui Schwabui. Pasak A. Sozonoffo, iškilaus vokiečių ekonomisto…

Įmonė „Hyperloop One“ jau 2021 m. planuoja atidaryti maršrutus JAV ir Europoje, kuriais turėtume ilgus atstumus įveikti kelis kartus greičiau nei skirsdami lėktuvais ir už bilietus mokėtume gerokai pigiau. Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ kompanijos „Hyperloop One“ vyr. patarėja tarptautiniais klausimais YJ Fischer pirmąkart Lietuvai pristatė kaip ši transporto revoliucija tapo įmanoma ir kada ji palies Baltijos šalis. Judėjimas, simuliuojantis kosmoso dėsnius ant Žemės „Hyperloop“ kelionės atrodo taip: keleivis įlipa į kapsulę, jos durys užsidaro, ir kapsulė pajuda uždaru vamzdžiu į pasirinktą vietą. Įgavęs reikiamą greitį prietaisas ima levituoti ir dėka elektromagnetinės paties tunelio sąveikos su kapsule bei kosmoso sąlygas atkartojančio slėgio įgauna 1080 km/h greitį. Negana to, tokia kelionė…

Jau nebe paslaptis, kad 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse išvysime naują sporto šaką – jaunimo tarpe sparčiai populiarėjančias banglentes. Šis sportas Lietuvoje apipintas įvairiais mitais, tačiau kas geriau galėtų juos paneigti, jei ne daugiau kaip dvidešimt metų vandens sportais užsiimantis Girmantas Neniškis? Banglentininkas sako pirmą kartą pasigauti bangą pabandęs prieš maždaug 23 metus ir nuo tos dienos turintis tikslą – populiarinti, auginti šį didelį susidomėjimą pasaulyje keliantį sportą. „Kalbant apie šią sporto šaką ir pristatant jos privalumus, žmonės norės ir mokytis, tobulėti. Per porą metų galėsime išvysti dar daugiau bangas gaudančių ne tik laisvalaikiu, bet ir vietinėse ar tarptautinėse varžybose dalyvaujančių sportininkų”, – neabejoja Girmantas. Panašu, kad už savo žodžius…

Ketvirtadienį Vilniuje prasideda tradicinis, didžiausias Baltijos šalių inovacijų forumas „Innovation Drift“, skirtas ateities iššūkiams, visuomenei, technologijoms bei miestams. Šįkart į forumą atvyko JAV, Europos, Azijos šalių mokslininkai, verslininkai ir futurologai, dirbantys su pasaulį iš esmės galinčiomis pakeisti inovacijomis. „Innovation Drift“ forumą atidarė LR premjeras Saulius Skvernelis, dalyvius sveikino LR ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. „Plati forumo temų ir ekspertų įvairovė rodo, kad inovacijos yra pagrindinis ateities ekonomikos ir visų mūsų gyvenimo kokybės variklis. Vilniuje šiandien priimame svečius iš inovacijomis garsėjančių JAV, Azijos, Europos valstybių. Dabar svarbiausia tampa idėja, jos unikalumas ir pritaikomumas – tai trina ribas tarp šalių ir suteikia taip laukiamą šansą nedidelėms valstybėmis, kurios gali ir geba lygiavertiškai įsijungti…

„Girdėjau ne vieną draugo atsiliepimą apie dalyvavimą „Erasmus+“ programoje, mano pačios sesuo pusmetį studijavo užsienyje, tad galiausiai įsidrąsinau ir aš“, ‒ pasakoja Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) anglų filologijos studentė Viltė Baronaitė. Mergina pramoko ispanų kalbos ir iki šiol džiaugiasi Ispanijos Vigo universitete įgyta patirtimi.   Kultūriniai skirtumai kėlė ir juoką, ir nuostabą Paklausta apie kultūrinius skirtumus studentė įvardijo gerai visame pasaulyje žinomą ispanų įprotį vėluoti. „Vėluoja net dėstytojai, apie tai nepranešdami ir nė kiek to nesureikšmindami. Prie to teko priprasti, kaip ir prie paskaitų trukmės ‒ 2 valandos be jokių pertraukų“, ‒ pasakoja V. Baronaitė. Mergina prisimena, kad adaptaptuotis prireikė ne tik studijų metu, bet teko priprasti ir prie kitokio…