Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė sako, kad sprendžiant mokyklose klestinčią patyčių problemą, pastangas reikia nukreipti ne tik į vaikus, bet ir į pedagogus. Moters teigimu, tyrimai rodo, jog patyčias Lietuvoje patiria kas antras mokinys, o tarp besityčiojančių – net kas trečias mokytojas. Anot I. Liubertienės, stabdyti klestinčias patyčias gali emocinio intelekto ugdymas. Patyčių problemai Lietuvos mokyklose spręsti I. Liubertienė deda dideles pastangas. Pernai moters iniciatyva „Dramblys.lt“ laimėjo didžiausius vaikų skaudulius spręsti suinteresuotos organizacijos „Reach for change“ kartu su telekomunikacijų bendrove „Tele2“ skelbtą konkursą, ir įkūrė socialinį verslą – realizavo pedagogų ir tėvų socialinius emocinius gebėjimus ugdančias programas. Pasak I. Liubertienės, programos poveikis Lietuvos…

Šalies moksleivius Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) ir Lietuvos paštas kviečia dalyvauti tarptautiniame jaunimo epistolinio rašinio konkurse. Viso pasaulio vaikai šiemet kviečiami pasvarstyti, kokią žinią gali nešti laiku keliaujantis laiškas. 47-ą kartą PPS rengiamo jaunimo epistolinio rašinio konkurso šių metų tema: „Įsivaizduok, kad esi laiškas, keliaujantis laiku. Ką norėtum pranešti savo skaitytojams?“ „Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mannas yra pasakęs: „Laikas – brangi dovana, duota mums, kad taptume protingesni, geresni, brandesni ir tobulesni.“ Laikas, kurį vaikai skiria laiškui rašyti, juos brandina, tobulina kaip asmenybes, skatina mąstyti, analizuoti juos supančią aplinką. Dėl šių priežasčių Pasaulinė pašto sąjunga ir skelbia temą, susijusią su moksleivių brandos bei pasaulėžiūros ugdymu. Norime pakviesti Lietuvos moksleivius prisiminti…

Vasarą su draugais pramogaujant plaukti baidarėmis – vienas malonumas, tačiau išbandyti sportinę valtį pavyksta toli gražu ne visiems. Olimpiečiai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas pabrėžia, kad tai unikali sporto šaka, reikalaujanti daug kantrybės.  „Monotoniški treniruočių ciklai ir specifinis pasirengimas nuolatiniam buvimui ant vandens tikrai nėra lengvas, bet buvimas gamtoje viską atperka”, – vieningai sako dvivietėje baidarėje irkluojantys vyrai ir priduria, kad juos žavi šių valčių universalumas. Baidarėmis irkluoti galima ežerais, upėmis ir net jūromis. R. Nekriošius pasakoja, kad baidarės – pirma jo sporto šaka, kurią pažino gan vėlai. „Tik būdamas trylikos pabandžiau irkluoti, bet iki šiol nesustoju. Neabejoju savo pasirinkimu.” Tuo tarpu jo porininkas A. Olijnikas prisipažįsta, jog sportinę karjerą…

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi Norbertu Schmittu tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ publikavo straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“. „Šis tyrimas – psicholingvistikos eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas – žodžius, kurie labai dažnai mūsų kalboje vartojami drauge kaip junginiai, pavyzdžiui, „mesti iššūkį“, „daryti įtaką“. Psicholingvistams jau žinoma, kad tokie junginiai suvokiami greičiau nei naujai sudaryti junginiai net tada, kai į junginį įsiterpia kitų žodžių (pvz., „mesti sau didelį iššūkį“). Mes žiūrėjome, kaip tokius junginius skaito negimtakalbiai ir ar jie jaučia kolokacijų efektą, t. y. skaito tokius junginius greičiau“, –…

„Pirmą kartą čia atvykusi netekau žado – daug miškų, mažai žmonių. Labai gražu, labai ramu, bet ir labai nuobodu“, – pirmą Lietuvos įspūdį prisiminė iš Kinijos atvykusi Jian Lingling, kuri jau šešerius metus gyvena Kaune ir dėsto savo gimtąją kalbą Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Šiandien ji sako, kad jaučiasi kaip vietinė kaunietė – pirmiausia todėl, kad iš lietuvių išmoko neskubėti be reikalo ir vengti streso, itin būdingo jos tautiečiams. Rūpintis tėvais ir seneliais yra pareiga Į Lietuvą gyventi Lingling persikėlė kartu su vyru lietuviu, su kuriuo ji susipažino Pekino olimpinių žaidynių metu. Po trejų metų pora susituokė ir nutarė persikelti gyventi į Kauną. Moteriai iškart itin patiko Kauno Senamiestis, jo…

Išmaniosios svarstyklės, virtualus slidinėjimas, šaudymas iš kulkosvaidžio ir sklandymas su parasparniu –tai tik keletas įdomybių, kurias išbandyti siūlys spalio 27-28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ antrą kartą rengiamoje parodoje „Išmani Lietuva“ dalyvaujantis Kauno technologijos universitetas.  Paroda kvies lankytojus atrasti ir gyvai patirti išmanius produktus ir paslaugas tiek versle, tiek kasdieniame gyvenime. KTU šiemet ne tik pristatys naujausius mokslo sprendimus, technologijas, bet ir pakvies į edukacines programas bei virtualios realybės pramogas. Paroda „Išmani Lietuva“ yra viena iš projekto „Išmani Lietuva 2017“ dalių, kurį inicijuoja „Verslo žinios“. Projekto tikslas – pristatyti visuomenei Lietuvoje vykstančius pažangius ir šiuolaikiškus pokyčius, papasakoti apie Lietuvą kaip apie modernią, pažangią ir išmanią valstybę. KTU stende…

Šiandien veikianti profesinio ugdymo sistema turi keistis.  LR prezidentės iniciatyva reformuoti profesinį mokymą leidžia tikėtis, jog situacija keisis. Akivaizdu, kad profesinio mokymo srityje pasikeitimai privalo apimti ne vien mokymo centrų ir įstaigų skaičiaus mažinimą, bet ir jų veiklos optimizavimą, garantuojantį, kad absolventai pasieks darbo rinką turėdami moderniausias, praktikoje iš karto pritaikomas ir rinkoje reikalingas žinias. Kiekviena profesinė mokykla naudinga tiek, kiek jos absolventai reikalingi darbo rinkai, o itin greita kai kurių specializacijų plėtra garantuoja, jog mokymo metodams neprisitaikius prie verslo poreikių rinką kasmet pasieks vis mažiau jai paruošti profesionalai. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu profesinės mokyklos daugeliu atvejų gyvena taip, kaip nori jų direktoriai, o ne taip, kaip diktuoja darbo…

Spalio 17 d. Klaipėdos universitetas surengė Vakarų Lietuvos merų susitikimą-diskusiją. Tai pirmas tokio masto merų susitikimas Klaipėdos universitete, kurio tikslas buvo aptarti universiteto ir regiono savivaldos bendradarbiavimo galimybes bei lūkesčius, pabrėžti KU svarbą Vakarų Lietuvos regionui, išklausyti merų pasiūlymus ir pastebėjimus, kaip plėtoti universiteto veiklą vykdant aukštojo mokslo reformą. Klaipėdos universitete lankėsi merai, vicemerai iš dešimties Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių: Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Kretingos, Palangos, Rietavo, Telšių, Tauragės, Šilalės, Šilutės ir Mažeikių. Renginyje dalyvavo ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ atstovė Klaudija Kionies. Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, pristatydamas universiteto veiklas, akcentavo, kad būtų tikslinga, jei prie vienintelio universiteto Vakarų Lietuvos regione valdymo prisidėtų ir regiono savivaldybės. „Mes siekiame,…

Šiuolaikiniai tėvai dažnai suka galvas ir svarsto, kaip sudominti mažuosius daržovėmis ir vaisiais bei padėti jiems ugdyti įprotį sveikai maitintis. Ką daryti, kad daržovės lėkštėje nebūtų nustumiamos į šoną? Pasirodo, vaikus sudominti sveikais maisto produktais galima apsilankius šalies ūkiuose ir iš arti parodžius kaip auginamos daržovės – net 20 Lietuvos vaikų darželių tai galėjo pamatyti savo akimis.  Daržovės ir vaisiai – ypatingai svarbūs elementai augančiam organizmui. Deja, tačiau Lietuvoje gyventojai jų suvartoja dar gerokai mažiau nei kitose valstybėse. Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad ne tik vaikų, tačiau ir suaugusiųjų suvokimas apie daržovių ir vaisių naudą mūsų šalyje vis dar yra per mažas. „Vaikai nuo pat mažų dienų domisi juos…

Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinika ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri įgalins dar efektyvesnę jaunimo organizacijų veiklą Lietuvoje, sudarys sąlygas gerinti jų teisinę aplinką bei ginti organizacijų ir jų narių teisinius interesus. Nuo šiol VU Teisės klinika padės LiJOT priklausančioms jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms efektyviau veikti teisėkūros procese – teikti išvadas dėl rengiamų teisės aktų projektų, inicijuoti aktualius įstatymų ar žemesnės juridinės galios teisinių dokumentų pakeitimus, dalyvauti nacionalinėse darbo grupėse bei komisijose. LiJOT vienija tūkstančius veiklių ir pilietiškų jaunų žmonių. Jiems VU Teisės klinika teiks nemokamas konsultacijas darbo, vartotojų, intelektinės nuosavybės ir kitų teisės sričių klausimais, padės parengti reikalingus dokumentus steigiant verslą ar apginti…