Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė unikalų aukščiausios kokybės, ypatingai stipraus betono receptą. Pagamintas iš vietinių ir perdirbtų žaliavų, jis pasižymi panašiomis mechaninėmis ir ilgalaikiškumo savybėmis, kaip ir alternatyvūs konkurentų produktai, tačiau jo savikaina yra beveik du kartus mažesnė. Dėl didelio lenkimo stiprio (atsparumo lenkimui), gniuždymo stiprio (atsparumo gniuždymui), tankesnės mikrostruktūros ir ilgalaikiškumo (ilgesnis eksploatacijos laikas) ypatingai stiprus betonas gali būti pritaikomas įvairiais būdais. Dėl unikalios struktūros ir savybių, šis betonas gali tapti alternatyva plienui agresyviose aplinkose, pavyzdžiui, atominėse elektrinėse, pakeičiant sijas pagamintas iš plieno į pagamintas iš ypač stipraus betono. Iš jo taip pat gali būti gaminami įvairių įrenginių, pavyzdžiui, staklių, stalviršių paviršiai, paprasčiau įgyvendinami liaunų konstrukcijų (mažesnio storio)…

Vasario 28 dieną paskelbtame QS pasaulio universitetų reitinge pagal studijų kryptis („QS World University Rankings by Subject 2018“) Kauno technologijos universitetas (KTU) vėl sulaukė aukšto įvertinimo – pateko tarp 500 geriausių universitetų inžinerijos ir technologijų mokslų srityje. QS reitinge universitetai vertinami penkiose mokslo srityse – menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijos, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos. Palyginus su 2017 m. rezultatais, KTU rezultatai pagerėjo daugumoje reitingo kriterijų. Didžiausias pokytis pastebimas vertinant h indekso kriterijų, kurio įvertinimas padidėjo beveik 6 balais ir pakilo iki 55,6 balų. Šio indekso augimas parodo ne tik didėjantį Universiteto mokslininkų publikacijų skaičių, bet ir augančią jų kokybę. Be to,…

Didžiausioje mokslinių tyrimų įstaigoje Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) – kuriami naujos kartos kvantiniai kaskadiniai lazeriai yra paklausūs daugelyje pramonės sričių visame pasaulyje ir stebina pačiomis įvairiausiomis pritaikymo galimybėmis. Jų paskirtis labai plati: nuo molekulinės spektroskopijos medicinoje analizuojant paciento iškvepiamą orą ir diagnozuojant galimas ligas – iki priešininko automatinio taikymo raketų apakinimo sistemų karinėje pramonėje. Dar daugiau – tokie lazeriai kartu su dirbtiniais žemės palydovais pakyla į kosmosą, tiria Žemės atmosferą ir jos užterštumą. Miniatiūriniai lazerinės spinduliuotės šaltiniai naudojami ir saugumo sistemose – narkotinėms ir sprogstamosioms medžiagoms aptikti. „Ir tai tik keli kvantinių kaskadinių lazerių pritaikymo pavyzdžiai, – sako FTMC Optoelektronikos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Janas…

Technologijų tobulėjimas atnešė sparčių pokyčių visose gyvenimo srityse – tačiau kartu ir nerimo. Kaip teisininkams ir kitų sričių atstovams suspėti su šia pažanga? Kiek pagrindo turi nuogąstavimai, kad robotikos pažanga baigsis „Terminatoriaus“ scenarijumi? Kaip reguliuoti precedento neturintį technologijų progresą? Šiuos ir kitus klausimus sprendžia tarpdisciplininis projektas, kurį vykdo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, planuojantys bendradarbiauti su tyrėjais JAV ir Europoje. Naujasis projektas skirtas tarpdisciplininiams trijų sričių tyrinėjimams – aktualiems technologijų, etikos ir teisės klausimams. Pasak vieno iš projekto iniciatorių, VDU Teisės fakulteto prodekano skaitmenizacijai dr. Pauliaus Astromskio, didžiausias dėmesys bus skiriamas teisinės bazės pokyčiams, kuriuos lemia technologijų plėtra. „Technologijų kontekste būtina iš naujo įvertinti visą teisyną – nuo teisės idėjos,…

Praėjusią savaitę Mykolo Romerio universitete vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje aukštųjų mokyklų vadovai aptarė seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos atvejus šalies aukštosiose mokyklose. Universitetų vadovai vieningai sutarė nedelsiant imtis prevencinių priemonių bei dalintis gerąja praktika sudarant galimybes pranešti apie galimus priekabiavimo ar diskriminacijos atvejus pasitikėjimo linijomis pranešėjams užtikrinant visišką jų saugumą ir konfidencialumą. Pasak naujojo LURK prezidento, Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus prof. Artūro Žukausko, pastarojo meto skandalai meta šešėlį visai šalies aukštojo mokslo sistemai, o studentai ir jų tėvai privalo būti užtikrinti, kad panašiems atvejams bus užkertamas kelias pasikartoti. „Dalis aukštųjų mokyklų jau ėmėmės prevencinių priemonių – informavome studentus ir darbuotojus apie pasitikėjimo linijas, plečiame psichologinių konsultacijų paslaugas, sutarėme…

Vilniaus universitetas (VU) šiandien paskelbtame tarptautiniame dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2018” įvertintas 27 studijų kryptyse iš 48. Palyginti su praėjusiais metais, VU pozicijas pagerino 22 studijų kryptyse. Į geriausių pasaulio universitetų reitingus VU pateko trijose studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (451–-500 vieta) ir fizinių mokslų srityje, kurioje VU pakilo per 50 pozicijų ir dabar užima 400-ąją vietą. Ypač gerai VU įvertintas humanitarinių mokslų srities lingvistikos kryptyje, kurioje, pakilęs per 50 pozicijų, dabar užima 151–200 vietą. VU taip pat išlaikė tvirtas pozicijas fizikos ir astronomijos kryptyje, kur užima 251–300 vietą tarp 500 geriausių pasaulio universitetų. „Tarptautinių pozicijų stiprinimas yra strateginis…

Amerikos-Lietuvos verslo taryba, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje paskelbė šių metų Lietuvos-Amerikos inovacijos apdovanojimo nugalėtojus. Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko UAB „Vittamed“, sukūrusiai pirmą pasaulyje tikslų neinvazinį galvospūdžio (intrakranijinio slėgio) vertės matuoklį. Inovacija buvo ištobulinta laimint JAV Gynybos departamento ir  JAV Kariuomenės departamento, NASA finansavimą moksliniams projektams. Pasak kūrėjų, šio matuoklio pagalba galvos traumas patyrusių pacientų ir neurologinių ligų diagnostika ir gydymas taps saugesniu ir greitesniu. Antroji vieta ir 5 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko kompanijai „Deeper“, sukūrusiai pirmąjį išmanųjį nešioją žuvų ieškiklį „Fishfinder“. „Fishfinder“ dėka brangi, žvejybos laivuose naudojama įranga tapo prieinama žvejams mėgėjams. Inovacijos sėkmę JAV rinkoje lėmė Depper užmegzti…

Šiandien popiet paaiškėjo vieno žinomiausio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject 2018“ rezultatai. Reitingas vertina aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis. Šiemet buvo reitinguoti tik trys Lietuvos universitetai. Jie įvertinti net 4-iose srityse ir 7-iose kryptyse. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) reitinguotas net 4 kryptyse ir 2 srityse. Jau keletą metų iš eilės VGTU neapleidžia pozicijų statybos inžinerijos (Engineering – Civil and Structural) kryptyje ir užima 101–150 vietą. VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas pasiekęs tokį aukštą reitingą statybos inžinerijos moksluose. 101–150 vietoje tarp visų universitetų VGTU yra ir architektūros (Architecture/Built Environment) kryptyje. Inžinerijos ir technologijų  srityje (Egineering and Technology) VGTU užima 329 poziciją. Šis universitetas…

Šį savaitgalį daugiau nei 5 000 Lietuvos šeimų atsidurs po vandeniu Beveik 71% Žemės paviršiaus sudaro vanduo, esantis vandenynuose, jūrose bei kituose vandens telkiniuose. 99,9% Žemės planetoje vykstančių renginių bei parodų vyksta ant tvirto  paviršiaus, kviečiame sužinoti kaip atrodys itin retas reiškinys – technologijų paroda „po vandeniu“ , kuri vyks šį šeštadienį, kovo 3 d. Litexpo parodų rūmuose, renginio Robotiada 2018 metu. Laisvalaikis Šeimoms po vandeniu Evoliucija nebuvo dėkinga Žmogui ir nesuteikė galimybės kvėpuoti vandenyje, tačiau šį savaitgalį kiekvienas iš mūsų turės galimybę patirti kaip naujausios technologijos, didžiausios Lietuvos istorijoje robotų kovos bei įtraukiančios dirbtuvės atrodytų „po vandeniu“. Įspūdingų dekoracijų, šviesų bei vizualizacijų dėka, renginio lankytojai turės galimybę patirti povandeninio…

Šviečiantis ir elektrą generuojantis takas, medžius imituojantys vėjo malūnėliai, saulės energiją sugeriantys grybai, energiją gaminantis kupolas bei lietaus energijos miškas – šiuos mažosios architektūros elementus Kauno Nemuno salai siūlo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventas Hariharasubbu Balamoorthy. Iš Indijos atvykęs jaunuolis tiki, kad saloje statant Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą  „Mokslo sala“ reikėtų pademonstruoti ir praktiškai pritaikyti ekologiškus, atsinaujinančios energijos gavimo būdus, kurie galėtų nustebinti daugelį.   „Siekiant išnaudoti visą statybų potencialą, įrengiant A+ energetinio efektyvumo klasės pastatus, nori nenori tenka vis daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energetikai, o Kaune pasigendu jos panaudojimo“, – tikina H. Balamoorthy. Jis mano, kad Mokslo ir inovacijų centro Nemuno saloje statybos –…