Spalio 25 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks VU inovacijų diena „INNODAY 2024“. Su žiūrovais savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis Vilniaus universiteto tyrėjai, o verslo įmonių atstovai pristatys bendradarbiavimo su VU ir verslumo sėkmės istorijas. Renginyje vyksiančiose stendinių pranešimų sesijose turėsite galimybę susipažinti su jaunųjų mokslininkų vykdomais tarpdisciplininiais tyrimais. Vienas iš baltymų inžinerijos įmonės UAB „Biomatter Designs“ įkūrėjų Laurynas Karpus renginio dalyviams atskleis startuolio sėkmės formulę ir papasakos apie galimybę naudojant dirbtinį intelektą programuoti naujus baltymus. „Kas trukdavo metų metus ‒ dabar įmanoma per savaites. Pasitelkus dirbtinį intelektą, naujų baltymų (fermentų) kūrimas sparčiai transformuoja chemijos pramonę ir sveikatos technologijas, atverdamas naujas galimybes inovacijoms“, ‒ sako…
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ir naujovės perkantiems automobilius: Lietuva įsipareigoja tvariai ateičiai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Jevgenija Furgasė ir Kristina Gesevičienė Nuo kitų metų pradžios įsigalios svarbūs Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai, susiję su pelno mokesčio tarifais ir lengvųjų automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitymu. Šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos įmonių mokestinei aplinkai, be to, jie rodo Lietuvos įsipareigojimą tvariai ateičiai, žengiant svarbų žingsnį link švaresnės ir sveikesnės aplinkos visiems. Europos aplinkos agentūros duomenimis, lengvieji automobiliai išskiria didžiausią dalį anglies dioksido (CO2) transporto sektoriuje – apie 60,6 proc. viso kelių transporto išskiriamo CO2 kiekio. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, naujieji PMĮ pakeitimai siekia paskatinti įmones rinktis mažiau taršius automobilius. Tikimasi, kad įmonės, įvertinusios didesnę mokestinę naudą, teiks…
Į Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją pretenduoja devyni kandidatai
Kultūros, mokslo, visuomeninės įstaigos ir organizacijos bei jų atstovai pasiūlė kandidatus, iš kurių bus išrinktas 2024 metų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Šia premija įvertinami asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtiniai nuopelnai etninės kultūros srityje, reikšminga kūrybinė, mokslinė veikla ir kiti darbai, susiję su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Kandidatais įregistruoti: prof. dr. Rimantas Balsys (pateikė Klaipėdos universitetas); Dalia Bernotaitė-Beliauskienė (pateikė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus); prof. dr. Eugenijus Jovaiša (teikimą pasirašė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė); dr. Algimantas Katilius (pateikė Lietuvos istorijos institutas); Ugnius Liogė (pateikė Prigimtinės kultūros…
„VU ekspertai padeda suprasti“: Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią mikro-RNR
Šį pirmadienį Stokholme veikiančiame Karolio institute Nobelio komitetas pradėjo 2024 m. Nobelio premijų sezoną. Nobelio medicinos premija šiemet paskirta amerikiečiams prof. Victorui Ambrosui ir prof. Gary Ruvkunui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmens potranskripciniame genų reguliavime nustatymą. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto jaun. asistentas, medicinos genetikas Karolis Baronas sako, kad Harvardo universiteto mokslininkai atrado esminį genų veiklos reguliavimo principą, kuris jau turi įtakos, o ateityje turės ir dar daugiau, sprendžiant daugelį sveikatos problemų. „Šie mokslininkai supranta organizmą kaip sudėtingų procesų visumą. Mus vienija tos pačios ląstelės ir ta pati DNR grandinė bei turinys – tie patys genai, tos pačios chromosomos. Kas yra įdomu ir kuo išsiskiria šių metų Nobelio laureatų…
„Portathon 2024“ sprendimai – alternatyviai energijai įdarbinti uostuose ir jūriniame sektoriuje
Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas. Pristatome į nugalėtojų TOP 4-uką patekusių komandų – „KU Engineers“ bei „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno – pergalingus technologinius ir skaitmeninius sprendimus, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizinį fondą. Žaliosios energijos ir automatizacijos banga Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 iššūkių, kuriuos pateikė…
Superkompiuteris – galingas įrenginys, padedantis ir moksle, ir kine
Įrenginys, naudotas kuriant filmą „Įsikūnijimas“ (angl. Avatar), skirtas automobilių modeliams kurti, orams prognozuoti, o prasidėjus pandemijai – vakcinoms ir vaistams nuo COVID-19 greičiau atrasti. Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali padėti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą? Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centro IT administratorė Aistė Grikietė sako, kad nors įprasti kompiuteriai jau seniai yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, apie superkompiuterius žmonės paprastai žino nedaug. Spinta su daug šviesyčių ir laidų A. Grikietė prisimena, kaip prieš…
Rudens sporto sezonas: ką reikia žinoti apie draudimą?
Ruduo – ne tik mokslo metų pradžia, bet ir aktyvus grįžimo prie sporto startas. Prasidėjus naujam sporto būrelių sezonui, tėvai vis dažniau susimąsto, kaip užtikrinti vaikų saugumą aktyvių užsiėmimų metu. „Dėl įvairių veiksnių, tokių kaip augimo spurtai, motorinių įgūdžių stoka, hormoniniai pokyčiai brendimo metu vaikai ir paaugliai dažnai kenčia tiek nuo ūmių, tiek nuo „perkrovos“ tipo traumų. Vaikų ir jaunuolių judamojo –atramos aparato sistema yra mažiau atspari traumai ir pasikartojančiam biomechaniniam stresui”, – pabrėžia HILA reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Ugnė Motiejūnienė Traumų pobūdis priklauso nuo pasirinkto sporto Sportas skatina fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą, tačiau kartu didina ir traumų riziką. BTA draudimo rizikų…
Konferencijoje „Tvari mokykla 2030“ pristatytos gerosios tvarumo praktikos švietime
Š.m. spalio 4 d. Vilniuje surengtoje konferencijoje „Tvari mokykla 2030“ ugdymo įstaigų vadovai ir ekspertai dalinosi efektyviais tvarumo sprendimais, kurie gali būti pritaikyti mokyklų aplinkoje. Išskirtiniame renginyje, kurį Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) organizavo kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo srities profesionalai iš Lietuvos, Prancūzijos ir Liuksemburgo pristatė gerąsias praktikas ir įkvepiančius pavyzdžius, kaip sėkmingai integruoti tvarumo principus į švietimo įstaigų kasdienę veiklą ir aplinką. Konferencijos dalyvius pasveikinęs LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas pasidžiaugė, kad konferencija tvarių mokyklų tema sulaukė didelio susidomėjimo – norinčiųjų joje dalyvauti buvo dukart daugiau, nei vietų. „Mokslininkai paskaičiavo, kad dabartinių keturiolikmečių gyvenimo trukmė bus vidutiniškai 110 metų. Ilgaamžiškumui pasiekti svarbu gera mityba, judumas, streso…
Jungtinių tyrimų centro programos nauda: mokslininkai praplėtė tyrimų ribas
Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint Research Centre, JRC) vykdo mokymų ir gebėjimų stiprinimo (angl. Training and Capacity Building) programą, pagal kurią JRC atveria jam priklausančias laboratorijas akademinei bendruomenei, mokslinių tyrimų organizacijoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat viešojo ir privataus sektoriaus atstovams. Mokslininkai ir tyrėjai iš šių organizacijų atvyksta įgyti, tobulinti ir plėtoti žinias, kompetencijas bei įgūdžius, norint sėkmingai vykdyti mokslinius tyrimus įvairiose srityse: nuo gyvybės iki fizikinių mokslų. Dar praėjusių metų pavasarį šios programos galimybėmis pasinaudojo mokslininkai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos – subūrę konsorciumą išvyko į Isproje (Italijoje) įsikūrusią laboratoriją plėsti savo mokslinės veiklos ribas. Inicijuota nauja mokslinių tyrimų kryptis Pasak VILNIUS TECH mokslininko…
Dar dėl tų nelaimingų moterų pavardžių
Jei kilo klausimas, kas čia nelaimingas – moterys ar jų pavardės – gerai, ir turėtų kilti. Atsakymas – galimas kiekvienas variantas atskirai ir abu drauge. Apskritai kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad prieš pusantrų metų kilusi moterų pavardžių reformos iniciatyva, pati savaime būdama nelaimė, vis daugiau atskleidžia, jog mes sergam kaip visuomenė. Nebeatsirinkdami, kas yra teisės, kas pareigos, kas yra laisvė, o kas prievarta, kas privatu, o kas yra neliečiamà visos tautos vertybė. Atrodo, kad kalbos prievaizdai ir jos turbintojai stovi ragus surėmę kaip tie ožiai ant lieptelio, dialogu čia net nekvepia. Jau nebeaišku, kurie iš tiesų kalbą reguliuoja. Mintis dar sykį viešai pasisakyti šovė trumpai pasisvečiavus Seimo Švietimo ir…