Nors vasariški orai vilioja mėgautis kiekvienu Saulės spinduliu, medikai ragina nepamiršti odos apsaugos priemonių: ultravioletiniai spinduliai gali sukelti sudėtingas, sunkiai gydomas odos ligas.  Oda – didžiausias mūsų kūno organas: jos plotas siekia 1,7 – 2,6 kvadratinių metrų. Kasdien šį mūsų organizmo apsauginį barjerą veikia daugybė įvairių veiksnių. Vieni pavojingiausių – ultravioletiniai A (UVA) ir B (UVB) Saulės spinduliai. Nors Žemės paviršių pasiekia vos 2-3 proc. ultravioletinių Saulės spindulių, net ir ta nedidelė dalis, paveikusi neapsaugotą odą, gali sukelti fotodermatozę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė priminė, jog vasarą itin svarbu tausoti odą ir naudoti kosmetikos priemones, apsaugančias nuo žalingo saulės spinduliuotės poveikio.…

Šeimai, vaikams skirtoms iniciatyvoms ir paramos fondui – tam didelę savo laiko ir energijos dalį skiria ilgametis Lietuvos rinktinės krepšininkas Rimantas Kaukėnas. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, tris dukras auginantis sportininkas pasidalino mintimis apie vaikų auklėjimą, savo paties vaikystę ir kvietė atsigręžti į labiausiai nuskriaustus mažylius. Vaikų dienos proga, nusikelkime į jūsų vaikystę, ką ryškiausiai iš jos atsimenate? Koks vaikas buvote? Buvau labai smalsus, norintis viską išbandyti ir visose srityse siekiantis tobulybės – kad ir ko imdavausi, norėjau laimėti, visais įmanomais būdais tapti geriausiu. Šia prasme nelabai pasikeičiau ir užaugęs. Vis tik labiausiai į atmintį įstrigo tai, kad mano tėvas visą laiką dirbo. Jis beveik niekada neturėjo laisvadienių, o aš…

Gegužės 26 dieną KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla išleido jau 23-ią mokinių laidą. Per visą gyvavimo laikotarpį neformalią švietimo įstaigą baigė daugiau kaip 8700 mokinių – panašiai tiek, kiek gyventojų yra Prienuose, Joniškyje ar Kelmėje. Šiemet KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos  (JKM) baigimo pažymėjimai įteikti 602 moksleiviams, kurie mokėsi 16-oje skirtingų mokymo programų. Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje mokoma programavimo, muzikos medijų, fotografijos, robotikos ir kitų dalykų. Mokyklos vadovai įžvelgia tendenciją – keletą metų iš eilės populiariausios yra su programavimu susijusios programos. Šiemet „Python“ programavimo paslapčių mokėsi ir baigė 74 moksleiviai, o C++ programavimo – 146 moksleiviai. Jaunųjų kompiuterininkų mokyklai vadovaujanti KTU docentė Danguolė Rutkauskienė pabrėžia, kad mokiniai čia ne tik įgyja naujas žinias,…

Nacionalinis stadionas – valstybinės reikšmės objektas, kurio griuvėsiai primena, kaip sunku įgyvendinti svarbius projektus ar idėjas. Nors ir pradėtas statyti, jis liko nepabaigtas. Nesutariama kas ir kaip šį projektą turėtų įgyvendinti. Mokiniams viskas paprasčiau – tam, kad padarytų ką nors reikšmingo, ne tik valstybei, bet ir pasauliui, užtenka vienerių metų. 250 mokyklų per mėnesį surūšiavo 54 tūkst. kg atliekų Kol pykstama, kad futbolo svečiams iš užsienio Lietuvoje nėra kur žaisti, mokiniai galvoja apie tai, kad oras ir gamta būtų kuo mažiau užteršti. Mokinių projektas – dalyvavimas ekologiniame projekte „Žalioji olimpiada“. 54 tūkstančiai kilogramų surūšiuotų atliekų yra tai, ką mokiniams pavyko padaryti vos per mėnesį. Iš jų – 16 tūkst. kg…

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių. Premiją nanomokslų srityje prof. V. Šikšnys pasidalys kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna. Pats profesorius teigia, kad Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidento Ole’s M. Sejerstedo telefono skambutis, pranešęs šią džiugią žinią, buvo netikėtas, tačiau mano, kad plėtojama technologija tikrai verta pripažinimo ir gali dar ne kartą sudrebinti mokslo pasaulį. „Žinoma, tokio lygio įvertinimas yra labai didelis įvykis, keliantis gausybę gerų emocijų. Tai visos…

Vilnius University (VU) professor Virginijus Šikšnys was awarded with the prestigious Kavli prize for his discovery of the CRISPR-Cas9, a revolutionary tool for DNA editing. The prize, which includes 1 million dollars, is rewarded every two years. The Kavli Prize in Nanoscience will be shared between prof. V. Šikšnys and two other scientists, who also work on improving the CRISPR-Cas9 technology: Emmanuelle Charpentier from Max Planck Society, and Jennifer Doudna from University of California, Berkeley. V. Šikšnys says that the call from the president of The Norwegian Academy of Science and Letters, announcing that he will be awarded with the Kavli prize, was a surprise. However, the scientist thinks that this…

Jie turi bėdų, kai reikia išvirti kiaušinį. Jiems sudėtinga ilgiau išlaikyti dėmesį ar kartoti tą patį rutininį veiksmą. Bet jie neskirsto buities darbų į moteriškus ar vyriškus, todėl jiems nėra problemų lyginti drabužių ar išnešti šiukšles. Y ir Z kartos savo elgesiu ir įpročiais gerokai skiriasi nuo tėvų, vadinamosios X kartos, ne tik darbe, bet ir namuose.  X karta vadinami žmonės, kurie yra gimę tarp 1965 ir 1980 metų. Gimę nuo devintojo dešimtmečio pradžios iki XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio priskiriami Y kartai. O jauniausieji, dabartiniai paaugliai, priklauso Z kartai. Dr. Raimonda Alonderienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė ir IT įmonės „Devbridge Group” Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, sako,…

Rašyti vaikams – nelengva užduotis. Vienas iš tokių žmonių, kuris pasirinko vaikų rašytojo kelią – Tomas Dirgėla – populiariausias knygų vaikams rašytojas, 7 knygų autorius, radijo laidos „Domas ir Tomas“ vedėjas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumnis. Dvi meilės, kurios įkvėpė rašyti – tai meilė kūrybai ir meilė vaikams. „Jau nuo pradinių klasių mylėdavau kūrybą, vis kažką rašydavau, kažkur dalyvaudavau. O tuo metu daug laiko praleisdavau su savo daug jaunesne pussesere – žaisdavom, skaitydavom. Vėliau tos dvi meilės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – ėmė ir susitiko. O tada nebeliko nieko kito, kaip tik po truputį galvoti apie rašymą vaikams. Galvojau, galvojau, kol prieš sykį bičiulis Vytautas V. Landsbergis…

Tautiniai šokiai nuo seno buvo lietuvių bendrystę skatinanti ir vienijanti veikla. Šiuo metu jie vis dažniau atgimsta įvairiausiomis formomis ir progomis. Vienas iš ryškiausių šių metų pavyzdžių – Kauno r. Vilkijos gimnazijos iniciatyva „Tautinio šokio ritmu per Vilkiją“, kurios metu gimnazijos moksleiviai įvairiose Vilkijos vietose šoko liaudies šokį, taip stiprindami ne tik mokyklos, bet ir visos Vilkijos bendruomeniškumą ir pilietiškumą. Šokis ar daina? Ši iniciatyva dalyvauja konkurse „Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“ – „Tėvyne mūsų“ (projektas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-01-0014 finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis), skirtame veiklių ir iniciatyvių moksleivių pilietiškumo idėjoms skleisti. Pačias gražiausias ir kilniausias Lietuvos mokinių iniciatyvas žiūrovai gali pamatyti kiekvieną sekmadienį LRT laidoje „Tūkstantmečio…

Vytauto Didžiojo (VDU), Lietuvos edukologijos (LEU) bei Aleksandro Stulginskio universitetų (ASU) juridinė integracija įvyks 2019 metais. Šioje situacijoje artėjantys stojamieji kelia vis daugiau klausimų – ne tik kokią studijų programą pasirinkti, bet ir kur toliau teks studijuoti – Vilniuje ar Kaune. Apie pokyčius, kurie laukia esamų ir būsimų studentų, kalbamės su VDU studijų prorektoriumi doc. Kęstučiu Šidlausku. VDU ir LEU jungimasis turėtų įvykti liepos 1 d., o ASU integruosis 2019 m. Kokie pokyčiai laukia esamų ir būsimų studentų? Trijų universitetų integracija vyks keliais etapais: šiais metais veiklą pradeda VDU Švietimo akademija, o 2019 m., susijungus VDU ir ASU, – VDU Žemės ūkio akademija. Kadangi nuo šios vasaros LEU nebevykdys studijų,…