Meilė laivams ir jūrai bei potraukis inžinerijai. Būtent tai „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendijos laimėtoją Luką Norkevičių atvedė į Klaipėdą. Paklausią laivų inžinieriaus specialybę įgijusiam 25-erių klaipėdiečiui atviros ir tarptautinių įmonių durys, tačiau jaunasis mokslininkas į užsienį nesidairo ir savo ateitį sieja su Lietuva.   „Lietuvoje tikrai galima panaudoti savo talentą, o Klaipėda apskritai yra puiki vieta jaunimui siekti karjeros, nes konkurencija palyginti nedidelė. Žinoma, nereikia galvoti, kad galimybės čia ant lėkštutės padėtos – reikia įdėti pastangų. Manau, jog išvažiuoti į užsienį ir dirbti paprastesnį darbą yra lengviausias kelias“, – tvirtina L. Norkevičius. Laivų inžinierius džiaugiasi, kad Klaipėdoje dirba nemažai jaunų žmonių, nors jūrų inžinierius medžioja didelius atlyginimus siūlančios užsienio kompanijos.…

              Liepos 16 d. Panevėžio kolegijoje lankėsi svečiai iš JAV, Ročesterio (Niujorko valst.) Arvydas Cieminis su žmona Carol Cieminis. Juos atlydėjo giminaičių delegacija: Martino Cieminio sesers anūkės : panevėžietė Jolita Barauskienė, šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti Ingrida Kunsevičienė bei Martino Cieminio brolio anūkė Viktorija Cieminytė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje.     Į Panevėžio  kolegiją jie užsuko ne atsitiktinai. Vizito tikslas buvo įteikti kolegijai vertingas šeimos relikvijas, kurias Arvydas rado tvarkydamas mirusios mamos daiktus. Ypatingos svarbos ir vertės daiktai – tai Panevėžio mokytojų seminarijos 31-ųjų metų VII laidos įrėminta vinjetė ir Panevėžio valdžios mokytojų seminarijos 1931 m. birželio 20 d. išduotas atestatas, liudijantis šios mokymo įstaigos baigimo faktą. Įdomu tai, kad atestatas…

Gaminimas namuose labai skiriasi nuo meniu sudarymo restoranui ir pramoninės maisto gamybos. Turbūt retas kuris tiksliai žinome, kokia mūsų pagaminto patiekalo maistinė vertė, kokie junginiai susidaro aukštoje temperatūroje ir kokios cheminės reakcijos vyksta gaminimo metu. Tačiau šias ir daug kitų žinių privalo turėti maisto technologai. Tai tokie specialistai, kurie į maisto gamybą žiūri ne tik per kūrybos, bet ir mokslo prizmę. Maisto technologijos apima daug dalykų. Kuriant gaminį restoranui arba pramoninei gamybai, skonis yra tik vienas iš daugybės dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Tam reikia žinoti koks bus produkto poveikis žmogaus sveikatai, kaip naudojamos žaliavos sąveikaus viena su kita ir kiek laiko šis produktas išliks šviežias. Ne ką mažiau svarbu,…

Liepos 16 dieną Vilniaus universiteto (VU) profesoriui Virginijui Šikšniui Bristolio universitete įteiktas garbės daktaro laipsnis. Bristolio universitetas, kuris patenka į Jungtinės Karalystės geriausių universitetų dešimtuką, tą pačią dieną suteikė garbės daktaro laipsnius ir geologijos profesoriui Edward Stolper bei inžinieriui John Deer. “Man tikrai didelė garbė ir privilegija tapti prestižinio Jungtinės Karalystės universiteto garbės daktaru. Manau, kad tai kartu ir Lietuvos mokslo pasiekimų su ženklu “pagaminta Lietuvoje” pripažinimas ir įvertinimas, kuris parodo, kad Lietuvos mokslininkų pasiekimai pripažįstami tarptautinėje erdvėje. Džiugu, kad ir Lietuva tampa žinoma Jungtinėje Karalystėje kaip mokslo ir aukštųjų technologijų šalis. Tikiuosi, kad tapdamas Bristolio universiteto akademinės bendruomenės nariu galėsiu dar aktyviau prisidėti prie Vilniaus ir Bristolio universitetų ryšių…

Kaune tęsiama unikali Tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programa: nuo kitų mokslo metų šią programą koordinuos Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), išaugs jos dalyvių skaičius, paskaitos talentingiems moksleiviams vyks jau visuose Kaune veikiančiuose universitetuose. Tai numato ugdymo paslaugų teikimo sutartis, pasirašyta tarp Kaune veikiančių aukštųjų mokyklų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovų. Kauno miesto savivaldybės inicijuota Tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programa startavo praėjusiais mokslo metais. 135 itin gabūs 3, 6 ir 10 klasių miesto moksleiviai, atrinkti specialia testavimo metodika, lankė užsiėmimus Kaune veikiančiuose universitetuose: klausėsi paskaitų, atliko užduotis moderniose laboratorijose, dalyvavo kitose įvairiapusiškai jų talentus ugdančiose veiklose. Programoje – 4 sritys: asmenybės ugdymas, matematika ir gamtos mokslai, socialiniai ir…

Dar visiškai neseniai pasaulyje pasklidusi mokymosi visą gyvenimą idėja, šiuo metu jau yra tapusi realia būtinybe – šiandien privalo mokytis kiekvienas, siekiantis išlikti perspektyvus darbo rinkoje. Dabartinėmis sąlygomis, kuomet pasaulis tampa vis globalesnis, o žmonės mobilesni, ištęstinių studijų forma daugeliui gali tapti itin patogiu įrankiu įgyti naujų žinių bei universitetinį išsilavinimą patvirtinantį diplomą. Pastaraisiais metais sparčiai besivystantis mūsų šalies agroverslas yra tas sektorius, kuriame ypač laukiami išsilavinę darbuotojai. Todėl šiam sektoriui specialistus su universitetiniu išsilavinimu rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas, vienas iš nedaugelio šalyje, šiuo metu yra sudaręs visas sąlygas studijuoti nuotoliniu būdu studentams, kurie dirba ar gyvena užsienyje.   Atstumas tarp studento ir dėstytojo – ne kliūtis universitetinėms studijoms  …

Panevėžietis Tomas Morkūnas po Reklamos vadybos studijų Panevėžio kolegijoje įkūrė įmonę „Reklamos ateitis“ (The Future of Advertising) ir šiandien sėkmingai vysto verslą Panevėžyje. Tomas ne tik puikiai žino, ką jaunam žmogui gali duoti Panevėžio kolegija, bet ir pats prisideda prie jaunų specialistų ugdymo.  „Tomo pavyzdys parodo, kad Panevėžio kolegijos studijų programose ugdomi studentų talentai, skatinamas verslumas, būsimi specialistai atsakingai ruošiami darbo rinkai. Dauguma jų sėkmingai įsidarbina Panevėžyje ir regione“, – teigia Socialinių mokslų fakulteto praktinio mokymo vadovė Laima Mateikienė. Būsimiesiems kolegijos studentams šiemet siūloma rinktis iš 17 studijų programų biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srityse. Nuolat atnaujinamos populiarios studijų programas bei siūlomos studijuoti naujos – Informacijos sistemų kūrimą ir priežiūrą…

Įpusėjus vasarai, šypsodamiesi ir besidžiaugdami paskutine mokykline švente, beveik du šimtai trijų Lazdijų rajono savivaldybės mokyklų abiturientų, pagaliau sulaukė išsvajotųjų brandos atestatų. Liepos 13 d. iškilminga Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 92 (13) laidos atestatų įteikimo ceremonija vyko miesto parke. Pasidžiaugti įveiktu gimnazistų gyvenimo etapu buvo susirinkę garbingi svečiai, mokytojai, šeimų nariai, artimieji, draugai. Abiturientų laukė ne tik gėlių jūra, bet ir pasididžiavimo kupinos artimųjų akys, šilti apkabinimai, palinkėjimai ir sveikinimai. Meras Artūras Margelis linkėjo pratęsti ankstesnių kartų pradėtą darbą ir kurti Lietuvos ateitį, visada prisiminti savo mokyklą ir sugrįžti į gimtąjį Lazdijų kraštą. Jau beveik 10 metų, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis apdovanoja abiturientus, kurie gauna patį aukščiausią –…

Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai   Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas. Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą. Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Ar sociologai užsiima tik tuo? Jūs taikliai įvardijote mūsuose vyraujantį suvokimą, – sako prof. Dr. Aušra Maslauskaitė, nors jis neteisingas. Sociologiją sieti su reitingų matavimu – tai kaip mediciną – su receptų antspaudavimu. Abi veiklos nėra esminės minimoms profesijoms. Sociologija siekia suprasti ir paaiškinti žmonių mąstymą ir veiksmus visuomenėje, ji parodo socialines jėgas, kurios valdo gyvenimus. Politika, ekonomika, organizacijų vadyba, švietimo sistema, žiniasklaida, šeima, sveikata…

Šalyje vykstanti miškų urėdijų reforma viešojoje erdvėje pasėjo abejonę apie miškininko profesijos perspektyvumą. Tačiau miškai iš Lietuvos niekur nedingo – jie tebeužima trečdalį respublikos teritorijos ir jiems tvarkyti reikalingi gerai mišką pažįstantys kvalifikuoti specialistai. Savo įžvalgomis apie su urėdijų reforma susijusius pokyčius bei šio sektoriaus specialistų poreikį dalijasi ilgametis Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas BARTKEVIČIUS. –Daugelis esame susiformavę stereotipinę nuomonę, esą miškų urėdijų reforma miškininkus paliko be darbo. Kokia situacija iš tiesų? – Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miškų ir ekologijos fakultetas kasmet išleidžia apie pusšimtį absolventų. Dauguma antrosios pakopos (magistrantūros) studentų pagal būsimą specialybę pradeda dirbti dar studijų metais. Tai…