Mokslo metams įsibėgėjus, prie mokyklos režimo jau priprato ir mokiniai, ir jų tėvai. Tačiau yra dalykų, kuriuos mokytojai ir vaikų psichologai kasmet primena tėvams. Kodėl svarbu laiku ateiti į mokyklą, kam yra skirti namų darbai ir kodėl girdint vaikui reikia pozityviai kalbėti apie mokytoją? Į šiuos klausimus atsako psichologė Asta Blandė ir Kauno „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė ir pradinių klasių mokytoja Rūta Kuodienė. Susivienykite dėl vaiko gerovės Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, susitinka dvi jam svarbios pusės: šeima ir mokykla. Tam, kad jos dirbtų kartu, reikia kalbėtis jau mokslo metų pradžioje. „Deja, kartais tėvai, užuot bendradarbiavę, meta iššūkį mokytojui, abejoja jo darbo principais, kas rytą egzaminuoja. Kad ir kaip būtų, klasės…

Kaip vilniečiai ir miesto svečiai vertina miesto viešąsias erdves, kaip kinta jų emocijos skirtingais metų laikais, lankantis skirtinguose renginiuose? Tokius klausimus sau kelia Vilniuje įgyvendinamo tarptautinio projekto ROCK dalyviai. „ROCK projekto rėmuose sukurta unikali sistema analizuoja nuasmenintas žmonių emocijas ir rodo, kaip žmonės jaučiasi miesto viešose erdvėse ir kaip kinta jų nuotaika kuomet vyksta įvairios miesto šventės ar renginiai. VGTU sukurta inovatyvi technologija galėtų ateityje operatyviai ir objektyviai atsakyti, ar gyventojai ir miesto svečiai palankiai vertina esamas ir naujas viešąsias erdves, ar jiems patinka ten vykstantys renginiai“, – pasakoja Vilniaus savivaldybės ROCK projekto vadovė dr. Dalia Bardauskienė. Pernai gegužę startavęs projektas apjungė VGTU mokslininkus ir sostinės Miesto plėtros departamento specialistus,…

Skaitymo įpročius galima ugdyti jau nuo kūdikystės, ir ši ankstyvojo lavinimo naujovė yra įtraukta į Skaitymo skatinimo programą 2019–2024 metams. Šią programą parengusi Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija siekia įgyvendinti nacionalinę skaitymo skatinimo politiką – didinti įvairaus amžiaus visuomenės narių susidomėjimą skaitymu, užtikrinti skaitančios aplinkos kūrimą bei prieinamumą. Tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai rodo, jog skaitymo įpročiai menksta. Pastaraisiais metais vis labiau įsigalint informacinėms technologijoms pasikeitė aplinka, lemianti daugelį įpročių, tarp jų ir skaitymą. Skaitymo kiekis ir jam skirtas laikas nesumažėjo, tačiau iš esmės pasikeitė jo kokybė. Nors tekstų įvairiais formatais perskaitoma daug, tarp jų vis mažesnė dalis vertingų ar  susikaupimo reikalaujančių  knygų. Skaitymo programoje numatomos priemonės, kaip…

Vėžio gydymui skirti tyrinėjimai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą revoliuciją – smarkiai patobulėjo ankstyva diagnostika, atsirado daugybė inovatyvių gydymo metodų. Du iš jų šiuo metu intensyviai tobulina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, jau daugiau nei 20 metų ieškantys būdų efektyviai įvesti vaistus į vėžinį audinį: naujausias jų projektas integruoja du metodus, kurie susiję su ląstelių ir audinių veikimu elektriniais laukais bei ultragarsu. Pasak projekto vadovo prof. Sauliaus Šatkausko, daug naujų vėžiui ir kitoms ligoms gydyti atrastų vaistų tenka atsisakyti, nes jie yra neefektyvūs – nepasiekia ląstelių taikinių arba nepatenka į ląstelių vidų. Ląstelės turi membraną, kuri reguliuoja, kas į jas patenka: norint geresnių terapinių rezultatų, būtina padidinti šios membranos pralaidumą.…

Naujausių technologijų plėtra bei gamyba šiandien yra pasiekusi aukščiausią tašką bei palietusi pačias įvairiausias sritis, tarp kurių ne išimtis ir švietimas. Viena didžiausių sensacijų – robotai, kuriuos vis dažniau sutinkame savo kasdieniame gyvenime. Ekspertai vienareikšmiškai tvirtina, jog jie iš esmės pakeis ir mokymosi procesus. Jau dabar galime pastebėti, kad edukacija tampa vis labiau personalizuota, o dalį mokytojo funkcijų gali atlikti technologijos. Tad koks mokytojo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje? Švietimas – viena pagrindinių sričių, negalinti ignoruoti naujausių technologijų. Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesai stipriai kis dėl robotų bei įvairių išmaniųjų sistemų integracijos mokyklose. Dėl šios priežasties vis daugiau mokytojų stengiasi kelti savo skaitmenines kompetencijas, o dalis jų šiemet tai daro…

Spalio 16 dieną sukanka 40 metų, nuo dienos, kuomet šv. Petro įpėdiniu buvo išrinktas lenkas Karolis Wojtyła. Šia proga fondas „Pagalba lenkams Rytuose”, bendradarbiaudamas su Lenkijos institutu Vilniuje, Jono Pauliaus II minties centru ir Vilniaus universiteto biblioteka, kviečia į parodos „Šv. Jonas Paulius II ir pal. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ atidarymą bei du ją lydinčius pranešimus.   Iškilmingas parodos atidarymas vyks VU bibliotekos Baltojoje salėje spalio 26 d. 11 val. Atidarymo proga bus skaitomi du pranešimai: Łukaszo Ofiaros iš Jono Pauliaus II-ojo minties centro Varšuvoje – „Jonas Paulius II-asis. Nuo laisvės iki laisvės“ ir Vilniaus universiteto profesoriaus, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo sosto Vytauto Ališausko pranešimas apie Šv.…

Šveicarijos federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) profesorius dr. Kai-Uwe Schmittas šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjo ir paskaitas apie traumos biomechaniką skaitė jau ketvirtą kartą. Traumos biomechanika yra mokslinių tyrimų sritis, kuri nagrinėja įvairių sužeidimų biomechaniką, t. y. kokie mechanizmai ir priežastys lemia vienokią ar kitokią traumą. Pokalbyje apie transporto priemonių saugumo naujoves profesorius iš Šveicarijos atskleidė, kaip laikui bėgant keitėsi keliuose patiriamos traumos, kokios pagrindinės saugaus transporto problemos sprendžiamos šiuo metu ir kaip gali atrodyti ateities automobiliai. Prieš 3 metus viešėdamas VGTU sakėte, kad net pačios moderniausios technologijos nepadės apsisaugoti nuo nelaimių ir traumų naudojantis transportu, jei patys nesisaugosime. Ar per tą laiką kas nors pasikeitė? Galima…

Ar tai būtų kalbos apie „dvi Lietuvas“, ar tiesiog apie didelį kiekį žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos – sunku nepripažinti, kad socialinė atskirtis šalyje yra labai rimta problema su giliomis ir sudėtingomis šaknimis. Norint ją spręsti, visų pirma reikia išsiaiškinti, kokie sprendimo būdai galėtų būti veiksmingi. Būtent tam skirtas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių tyrimų laboratorijos mokslininkų projektas „KomiksLaB“ – tirti skaitmeninį skaitymą kaip atskirties mažinimo būdą. Kaip tai veikia ir kaip socialiniai mokslai prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo socialiai pažeidžiamiems žmonėms, pasakoja viena iš projekto dalyvių, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė doc. dr. Zinaida Manžuch. Metai iš metų Lietuva – tarp greičiausią internetą turinčių valstybių, interneto pasiekiamumas…

Šiandien surasti informacijos apie sudominusius mūsų ar užsienio rašytojus galime gana lengvai: keli spragtelėjimai klaviatūros mygtukais ir google pasiūlys bent keletą puslapių. Tik mokėk atsirinkti, kritiškai įvertinti. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus situacija buvo kitokia. Prieš dvidešimt metų, 1998-aisiais, Kęstutis Urba išleido knygą „Šeši H. K. Anderseno medaliai: literatūriniai portretai“, pristačiusią mums tokius autorius kaip Astrida Lindgren, Tuvė Janson, Džeimsas Kriusas ir kt., apie kuriuos tuo metu Lietuvoje žinių būta labai mažai. Tai buvo pirmoji solidi knyga plačiau supažindinusi su užsienio vaikų rašytojų gyvenimais, kūryba ir jos recepcija. Su vaikų literatūros tyrinėtoju, dėstytoju, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros ekspertu bei IBBY Lietuvos skyriaus pirmininku Kęstučiu Urba apie „Šešis H.…

Pirmą kartą plačiai pasaulyje taikomas Sumaniųjų praktikų modelis pradedamas įgyvendinti penkiose didžiausiose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Šiais ir ateinančiais akademiniais metais sumaniąją praktiką atliks ne mažiau kaip 480 universitetų partnerių, skirtingų specialybių ir studijų pakopų studentų. Projektą įgyvendina ir gerąja patirtimi su kitais universitetais dalinasi VDU Verslo praktikų centras, verslumo ugdymo lyderis Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Verslo praktikų centras, pirmasis sumaniųjų praktikų rengėjas šalyje, universitetuose vykstančių mokymu metu praktikuoja interaktyvų darbą tarpdisciplininėse grupėse, kurios yra sudarytos iš skirtingas mokslo sritis studijuojančių studentų.  Praktiką norinčios atlikti 5-7 jaunuolių komandos praktiškai susipažįsta su pasaulyje pripažintomis kūrybinėmis metodikomis, tokiomis kaip „Design Thinking“,…